Kaip informuoja teismo atstovas Audris Kutrevičius, pareiškėjai teisme bando įrodyti, kad jiems Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį. Dažnai jie tvirtina, kad valstybėse, iš kurių atvyko, kyla reali grėsmė gyvybei.
Yra buvę atvejų, kuomet prieglobsčio prašytojai tvirtina, kad priklauso tos šalies LGBT bendruomenei, todėl jiems gimtinėje gresia įkalinimas ar net mirties bausmės. Tačiau nei prašymą svarstant Migracijos departamente, nei bylą nagrinėjant teisme jie negali pateikti jokių įrodymų ar suteikti kitą svarbią informaciją apie realią grėsmę jų gyvybei.
Dažnai pareiškėjai tvirtina, kad gimtosiose valstybėse yra persekiojami dėl priklausymo krikščioniškoms konfesijoms. Tačiau įrodyti savo teiginių taip pat negali. Dalis prašančiųjų prieglobsčio tvirtina, jog yra persekiojami talibų.
Būna ir tokių atvejų, kai šie asmenys teigia, kad juos persekioja privatūs asmenys dėl tautybės ar skolų nesumokėjimo. Visa tai nėra sąlygos suteikti pareiškėjui prieglobstį.
Pastaraisiais mėnesiais teisme gaunamų skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo nežymiai sumažėjo. Per šių metų pirmus tris mėnesius gauta 312 skundų. Kasdien teismą pasiekia nuo 5 iki 15 tokių bylų. Nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuomet pirmieji prieglobsčio prašytojai kreipėsi į teismą, tokių skundų gauta 1 083.
Ne visi pareiškėjai sulaukia bylų nagrinėjimo pabaigos. 32 bylos buvo nutrauktos, nes skundus padavę asmenys savavališkai pasišalino iš Lietuvos.
Dalis prieglobsčio prašančių asmenų sutiko su valdžios pasiūlymu gauti piniginę kompensaciją ir išvykti į savo kilmės šalį. Tokių atvejų buvo 73, kai administracinės bylos paliktos nenagrinėtos, nes pareiškėjai sutiko grįžti į savo kilmės šalis.
Paprastai Migracijos departamento sprendimuose pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus (tai yra maksimalus terminas) nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Tokie sprendimai motyvuojami tuo, jog jie kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, bei, tikėtina, kad turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Dažnoje byloje teismas ištyręs įrodymus ir bylos medžiagą, tokį draudimą įvertina kaip neproporcingą, todėl trumpina draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 ar 3 metų.
Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas 525 administracinėse bylose iš dalies patenkino pareiškėjų skundus: sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvą terminą ar atstatė apskundimo terminą pateikti skundą ikiteisminio tyrimo institucijai.
„Nuo šių metų sausio 1-osios, įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms, priimtus sprendimus pareiškėjai gali skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, iki tol pirmos instancijos teismo sprendimai šios kategorijos bylose buvo galutiniai ir neskundžiami. Be to, pagal naująjį teisinį reglamentavimą šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o ne vienas teisėjas. Teismo teisėjų ir teismo darbuotojų darbo krūvis yra padidėjęs kelias dešimtis kartų. Praktiškai visos bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka nuotoliniuose neviešuose teismo posėdžiuose. Posėdžiai bylose užtrunka nuo 1 iki 2 valandų, priklausomai nuo individualios migranto situacijos, taip pat vertimo trukmės. Kartais tenka posėdžio metu išklausyti dvigubo vertimo, t. y. kilmės šalies kalbą verčiant į anglų ar prancūzų, o vėliau – į lietuvių“, – sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė.
Dažniausiai kaip pareiškėjų kilmės valstybė nurodoma Irakas, tačiau gauname skundų ir iš Turkijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos, Ganos, Kamerūno, Nigerijos, Togo, Siera Leonės, Sirijos, Gvinėjos, Malio, Bangladešo, Irano, Senegalo, Tadžikistano ir pan.
Bylų nagrinėjimo procese dalyvauja patys pareiškėjai, esantys laikinose apgyvendinimo vietose, taip pat jiems teisinę pagalbą teikiantys advokatai, kurie padeda procese pareiškėjams tinkamai realizuoti procesines jų teises, bei vertėjai. Pareiškėjų skundai administraciniame teisme turi būti išnagrinėti per 2 mėnesius nuo teismo nutarties priimti skundą nagrinėti priėmimo dienos.
Šių metų pirmą ketvirtį daugėjo ne tik prieglobsčio prašytojų skundų, bet ir kitokio pobūdžio gaunamų skundų. Per pirmuosius tris mėnesius Vilniaus apygardos administracinis teismas 1 445 bylas. Tai 341 byla daugiau negu praėjusių metų tą patį laikotarpį.
Daugiausia gauta bylų dėl mokestinių teisinių santykių (391), vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo (345), prieglobsčio (312), bylų dėl nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansinės paramos (98), bylų dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų (63).
Per pirmuosius tris mėnesius teismas išnagrinėjo 1 845 administracines bylas (672 bylomis daugiau negu per 2021 m. I ketvirtį). Vidutiniškai vienos administracinės bylos nagrinėjimas trunka 5,74 mėn.