Kūrėjai ragina Seimo narius priimti pataisas
„Demokratinėje valstybėje kiekviena interesų grupė turi teisę ginti savo poziciją ir siekti sau naudingiausių sprendimų. Tačiau kartais tai peržengia paprasčiausio padorumo ribas. Tikime, kad parlamentarų nesuklaidins jiems asmeniškai ar per kai kurias žiniasklaidos priemones skleidžiama dezinformacija ir jie priims išmintingą sprendimą“, – pranešime spaudai sako aktorius Rimantas Bagdzevičius.
Jis primena, kad daugiausia diskusijų kelia klausimas dėl autoriams ir atlikėjams projekte numatyto atlyginimo už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais. Toks kompensavimo mechanizmas, kurį sąmoningai klaidindamas visuomenę kai kas vadina mokesčiu, veikia 22 ES šalyse.
Teigiama, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, atlyginimas mokamas tik parduodant senas laikmenas – kasetes, CD ir DVD diskus, tačiau visuomenės apklausos rodo, kad daugiau nei kas trečias gyventojas kūrinius kopijuoja į šiuolaikines laikmenas ir įrenginius – USB atmintines, MP3 grotuvus, kompiuterius ir kt. Dėl to būtina atnaujinti dabar galiojantį įstatymą.
Primenama, kad šio įstatymo projekto priešininkai – didžiosios Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės bei joms atstovaujanti asociacija – nepaisydama to fakto, kad visoje ES kompensacinį atlyginimą moka didmenininkai, jau nuo 2008 m. atlyginimo mokėjimo naštą bando perkelti smulkiesiems verslininkams.
„Dar prieš įvedant kompensacijas už CD/DVD diskus 2004 metais laikmenų importuotojai aiškino, kad šie brangs. Tačiau dabar jie kainuoja kelis kartus pigiau nei anuomet. Esame tikri, kad taip bus ir su kitomis laikmenomis. Vis dėlto asmenys, importuojantys laikmenas už kelis litus ir parduodantys už keliasdešimt litų, to nenori pripažinti“, – sako AGATA direktorė A. Masalskytė.
AGATA atkreipia dėmesį, kad vargu ar kas ginčysis, jog per kelerius pastaruosius metus pabrango bent viena laikmena ar įrenginys. IT produktai, nepaisant kompensacinio atlyginimo, nuolat pinga visame pasaulyje. Nejaugi niekas iki šiol nesusimąstė, kodėl, pavyzdžiui, 16GB talpos USB laikmena Kinijoje du dolerius Lietuvos parduotuvėse kainuoja nuo 75 iki 130 Lt? Kokios tad tikrosios IT importuotojų ir gamintojų maržos?
AGATA direktorė sako, kad įstatymo projekte numatyta daugybė išimčių, leidžiančių valstybės įstaigoms ir verslo įmonėms šio atlyginimo nemokėti, kai laikmenos ir įrenginiai naudojami akivaizdžiai ne kūriniams kopijuoti.
Panašias nacionalinių įstatymų pataisas, kurios siūlomos Lietuvoje, šiemet jau priėmė Prancūzija, Švedija, Suomija ir kitos ES šalys. Tačiau klaidindami visuomenę IT pramonės lobistai teigia, kad Lietuvoje svarstomas projektas pasenęs.
Gruodžio pradžioje vadovaudamasis garsia ES Teisingumo Teismo „Padawan“ byla, Belgijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad šioje šalyje renkamos kompensacijos už telefonus su MP3/MP4 formato bylų (t.y. muzikos ir filmukų) įrašymo funkcija, yra teisėtos.
Asociacijai keistai atrodo ir IT sektoriaus argumentai dėl kūriniams taikytinų apsaugos priemonių. Pasak jų, jeigu programišiai sugeba apeiti didžiausios pasaulyje programinės įrangos gamintojų apsaugas, tai ką jau kalbėti apie muziką ar filmus.
AGATA mano, kad Seimui atėjo laikas pasispręsti, ar ir toliau rūpintis keliolikos ar kelių dešimčių šalyje veikiančių IT kompanijų interesais, ar vis dėlto pateisinti teisėtus kelių tūkstančių Lietuvos kūrėjų, atlikėjų lūkesčius.
INFOBALT ragina nepritarti laikmenų apmokestinimui
Tuo tarpu asociacija INFOBALT atkreipia dėmesį, kad įstatymu siūloma papildomai apmokestinti įvairaus tipo įrangą ir tuščias laikmenas. Asociacija INFOBALT ir kitos nevyriausybinės organizacijos kreipiasi į Seimo narius, ragindama peržiūrėti dabartinio įstatymo projektą, kuriam parengti nebuvo naudojamas aiškus ekonominis įvertinimas. Tokio įstatymo priėmimas taptų našta Lietuvos gyventojams ir verslui bei lemtų praradimus valstybės biudžetui.
„Nepritariame įstatymo projekte siūlomam apmokestinimui, mokesčių surinkimui ir paskirstymui. Mūsų nuomone, toks įstatymo projektas neatitinka šiuolaikinės skaitmeninės erdvės realijų. Įrangos ir laikmenų apmokestinimas taptų našta gyventojams, kurie naudoja įvairias laikmenas asmeninėms reikmėms - pavyzdžiui, į USB raktus įrašo jų pačių sukurtą turinį. Raginame atsakingas institucijas kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį įvertinimą ir parengti naują įstatymo projektą. Taip pat absurdiška, jog beveik trečdalis autorių patirtai žalai kompensuoti skirtų mokesčių atitektų kolektyvinėms administravimo asociacijoms. Pagal paskaičiavimus Lietuvos atlikėjams būtų sumokama vos keliasdešimt procentų”, - teigia Vytautas Vitkauskas, asociacijos INFOBALT viceprezidentas.
Pasak INFOBALT, tokio įstatymo priėmimas neatneštų realios ekonominės naudos, o apmokestinus įrangą ir laikmenas, verslas, viešasis ir nevyriausybinis sektoriai patirtų didelę žalą.
„Rengiant dabartinį įstatymo projektą nebuvo apskaičiuoti legalių kūrinių atgaminimo mastai, už kuriuos ir yra renkamas mokestis – juk mokesčiu nėra siekiama kompensuoti praradimus dėl piratavimo. Be to, nebuvo atliktas objektyvus ekonominis vertinimas, kuriuo būtų išaiškintos planuojamo apmokestinimo pasekmės. Negalima atmesti ir tokios galimybės, kad įvedus autorinės rinkliavos mokesčius, Lietuvos gyventojai pradėtų pirkti įrangą iš užsienio šalių, kuriose minėtas įrangos mokestis netaikomas – pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir kitose šalyse. Akivaizdu, kad taip atsitikus Lietuvos biudžetas surinktų mažiau PVM. Nesiginčijame dėl blogos autorių padėties, bet prisiminkime, kad ją ypač pablogino „Sodros“ įmokos autorinėms pajamoms. Papildomas visų Lietuvos gyventojų apmokestinimas tam, kad būtų subsidijuojami autoriai yra ydingas problemos sprendimo būdas! “, - pranešime spaudai teigia Kaetana Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Vadovaujantis Europos Teisingumo Teismo sprendimu, dar pernai buvo išaiškinta, jog įstatymo projektas prieštarauja Europos teisei, kuomet ETT pasisakė, kad kompensaciją autoriams už kūrinių kopijavimą galima rinkti tik iš tų asmenų, kurie privačiai atgamina saugomus kūrinius.
Pagal svarstomą įstatymo projektą, priklausomai nuo atminties apimties USB atmintinės ir atminties kortelės pabrangtų nuo 0,5 iki 10 litų, mobilieji telefonai, televizoriai ir TV imtuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija – nuo 1,5 iki 40 litų, asmeniniai kompiuteriai - daugiau nei 20 litų.
Asociacija INFOBALT ir kitos nevyriausybinės organizacijos ragina Seimą kuo skubiau atlikti objektyvų ekonominį įvertinimą, siekiant nustatyti konkrečią žalą autoriams bei galimas ekonomines pasekmes, taip pat padidinti valstybei neatskaitingų ir nekontroliuojamų kolektyvinio administravimo asociacijų atskaitomybę.
