Apie rašytinio proceso naudą TEISMAI.LT kalbėjosi su Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūniene.
– Ar įsigaliojus CPK pataisoms civilinės bylos nagrinėjamos sparčiau?
– Bylų nagrinėjimas akivaizdžiai paspartėjo, kadangi anksčiau bylų posėdžiai dažnai neįvykdavo, nes proceso dalyviai negalėdavo tą dieną dalyvauti posėdyje arba jie tiesiog neatvykdavo į posėdį apie tai nepranešę iš anksto. Ir advokatai, ir byloje dalyvaujantys asmenys dažnai prašydavo atidėti bylos nagrinėjimą. Tad šiuo metu, kai posėdžiai beveik nerengiami, ši proceso atidėjimo priežastis automatiškai išnyksta.
Teismuose apeliaciniai procesai vyksta greičiau ir sklandžiau. Iš principo jie išvis neužtrunka, sutaupoma laiko, o proceso dalyvių teisės, be abejo, užtikrinamos lygiai taip pat kokybiškai.
Teisėjas ar teisėjų kolegija prieš nagrinėdama bylą turi susipažinti su bylos medžiaga nepriklausomai nuo to, ar byla bus nagrinėjama rašytinio, ar žodinio proceso tvarka. Susipažinimas su byla, jos aptarimas, procesinio dokumento surašymas ir kiti bylos nagrinėjimo elementai išlieka, tačiau išnyksta momentas, kai visi susirenka į salę ir proceso dalyviai yra „fiziškai“ išklausomi.
Tiesa, pasigirsdavo nuomonių, kad rašytinis procesas neva neužtikrina šalių teisės į viešą teismo procesą, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog svarbiausia, ar byloje dalyvaujančių asmenų teisės rašytiniame procese nėra susiaurinamos. Tai, kad posėdis nevyksta žodine tvarka, dar nereiškia, jog procesas nėra viešas. Pagal CPK apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka laikomasi CPK įtvirtintų proceso principų. Rašytinis procesas tiesiog leidžia bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų.
– Ar Jums asmeniškai šie pakeitimai darbą padarė patogesnį?
– Tikrai teigiamai vertinu šias pataisas. Kai byloje egzistuoja svarbios aplinkybės subjektyviąja prasme, tai aktualu „fiziškai“ išklausyti šalis (pvz., su darbo ar šeimos santykiais susijusiose bylose ar sutarčių aiškinimo atvejais, kai šalys liudija apie savo valią, ketinimus sudarant sandorius). Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos apeliaciniame teisme daugiausia nagrinėjami ūkiniai santykiai, bylos dalyviai yra juridiniai, o ne fiziniai asmenys, o subjektyvūs dalykai apskritai nelabai egzistuoja, tad dažniausiai bylos aplinkybių vertinimas atliekamas remiantis dokumentais. Tokiais atvejais žodinio proceso nebuvimas visiškai nekliudo priimti teisingą sprendimą, o laiko tikrai sutaupoma.
– Ar Jūs dažnai sulaukiate proceso dalyvių prašymų pereiti prie žodinio proceso ir kokių argumentų pateikia šalys?
– Tokių pageidavimų labai sumažėjo. Įsigaliojus pataisoms sulaukdavome nemažai tokių prašymų. To priežastys, manau, yra įvairios. Galbūt daliai į bylą įtrauktų asmenų svarbu asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo poziciją, būti išklausytiems. Dažniausiai tokie prašymai motyvuojami tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, manoma, kad atėjus ir pasisakius jie bus geriau ar kaip nors kitaip įvertinti.
Paprastai tokius prašymus atmetame, nes jie nebūna pagrįsti aplinkybėmis, dėl kurių reikia taikyti žodinį procesą. Ir praktika, ir įstatymas sako, jog proceso dalyviai gali prašyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismo nesaisto. Beje, teismas ir savo iniciatyva gali pripažinti žodinį bylos nagrinėjimą būtinu, tačiau tai rodo, jog procese egzistuoja kokios nors komplikacijos, kurias pašalinti galima tik surengus posėdį.
Būna atvejų, kai teismas, susipažindamas su byla, nusprendžia, kad ją būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka nelaukiant proceso dalyvių prašymo. Teismas apie šią būtinybę paprastai sprendžia pasirengimo teismo procesui stadijoje. Būna situacijų, kai abejonės dėl žodinio proceso iškyla jau išnagrinėjus bylą ir rašant sprendimą.
– Ar dažnai pasitaiko, kad rašydami sprendimą nusprendžiate atnaujinti procesą ir pereiti prie žodinio proceso, surengti teismo posėdį?
– Kartais abejonių dėl žodinio proceso iškyla jau išnagrinėjus bylą ir rašant sprendimą. Tiesa, tokios situacijos labai retos ir išimtinės. Taip būna, kai rašant sprendimą byloje nerandama atsakymo į tam tikrus iškilusius klausimus, o pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka nagrinėdamas bylą neatkreipė į tai dėmesio, pavyzdžiui, aiškinantis sandorių sudarymo aplinkybes, kai svarbi šalių valia: kas galėjo ją lemti, kaip asmuo suvokė sudaromą sandorį, ar būtų jį sudaręs, jeigu žinotų tikrąją situaciją, ir pan. To dokumentais niekaip nepagrįsi.
Tokiais atvejais siekiama išvengti bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir papildomai išsiaiškinamos svarbios aplinkybės apeliacinėje instancijoje.
– Ar perėjimas prie žodinio nagrinėjimo stipriai pailgina teismo procesą?
Kai prireikia paskirti žodinį posėdį, proceso pabaiga nusikelia ir vėl tampa priklausoma nuo išorinių priežasčių: ar proceso dalyviai galės atvykti paskirtu metu, ar nesusirgs, ar neturės kitų svarbių reikalų, ar nevilkins (t. y. sąmoningai neatvyks) ir pan. Tačiau lyginant su tuo, kaip procesas vyktų, jeigu bylą grąžintume iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, perėjimas prie žodinio proceso laiko požiūriu yra efektyvesnis.
– Sąlygų vilkinti iš tiesų beveik nelieka. Be abejo, negalima pamiršti, kad šalys kaip ir bet kuriame kitame teismo procese gali teikti prašymus, kuriuos reikia išnagrinėti, ir pan.
Kartais, pavyzdžiui, prašymai yra pateikiami prieš pat posėdį, su jais prireikia supažindinti kitą šalį, išklausyti jos poziciją. Taigi rašytinis procesas visiškai neužkerta kelio vilkinti, tačiau gerokai sumažina vilkinimo galimybes. Paprastai rašytiniame procese prireikia tik vieno posėdžio. Kita vertus, žodine tvarka nagrinėjant bylas neretas atvejis, kai taip pat pakanka vieno posėdžio.
– Kaip jaučiasi proceso dalyviai negaudami galimybės dalyvauti posėdyje?
– Sunku pasakyti, kaip jaučiasi skirtingi žmonės. Kaip minėjau, pačioje pradžioje, t. y. tik įsigaliojus CPK pataisoms, sulaukdavome labai daug prašymų nagrinėti bylas žodine tvarka. Gali būti, kad žmogus jaučiasi saugiau, užtikrinčiau, jeigu teisėjui į akis išsako savo poziciją, akcentuoja jam svarbius dalykus, kurių teisėjas, jo manymu, galbūt nepastebės susipažindamas su byla. Tai psichologinis momentas. Tačiau prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka mažėjimo tendencija liudija, jog proceso dalyviai įsitikino, kad bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nereiškia mažiau kokybiško nagrinėjimo.
– Lyginant žodinį ir rašytinį procesus, gal yra tendencija dažniau kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo, kai byla nagrinėjama rašytine tvarka?
– Ne, visiškai nesiečiau šių dalykų. Sprendimo išaiškinimo institutas skirtas ne motyvams išaiškinti, o labiau susijęs su vykdymu ar rezoliucine sprendimo dalimi. Pavyzdžiui, ar prievolę įvykdyti priteista solidariai ar dalimis ir pan.
– Kaip Jūs asmeniškai geriau jaučiatės: nagrinėdama bylas su mantija teismo posėdžių salėje ar rašytine tvarka?
Labai sudėtingas klausimas (juokiasi). Man visiškai nesunku eiti į posėdį ir bendrauti su proceso dalyviais. Taip teisėjo darbas paprastai ir yra suvokiamas. Kadangi dabar didžiąją dalį bylų nagrinėjame rašytinio proceso tvarka, kartais pasigendu to laiko, kai apsivilkusi mantiją ateidavau į posėdžių salę, kurioje vyrauja tam tikra tvarka, laukia proceso dalyviai.
Kartais dėl rašytinių procesų gausos jaučiuosi labiau rašytoja, o ne teisėja. Iš tiesų svarbu akcentuoti, kad teisėjo darbas vyksta ne tik posėdžių salėje. Visada geriausia yra balansas. Kartais žodinis procesas padeda geriau suprasti bylos esmę, įsigilinti į svarbias aplinkybes ir suformuoti vidinį įsitikinimą, o kartais betarpiškai išklausyti bylos dalyvius nėra reikšminga bylai, teisingam sprendimui priimti.
– Ar įžvelgiate kokias nors ypatingas apskundimo tendencijas, susijusias su rašytiniais procesais?
– Ne. Manau, kad skundų kiekis priklauso ne nuo to, ar byla buvo nagrinėjama žodinio, ar rašytinio proceso tvarka. Kartais kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nepaskyrė žodinio nagrinėjimo. Į tokius argumentus kasacinis teismas atsako, kad proceso formos parinkimas yra teismo diskrecija.
Sprendimas dėl bylos išnagrinėjimo rašytinio proceso tvarka galėtų būti panaikinamas tik tokiu atveju, jeigu ši aplinkybė būtų lėmusi neteisingą bylos išnagrinėjimą. Bet kokybine prasme rašytinis procesas nuo žodinio nesiskiria.
– Ką dar visuomenei dera žinoti apie rašytinį procesą?
– Jei pirmosios instancijos teisme vyksta daug posėdžių, tai apeliacinėje instancijoje (ir Lietuvos apeliaciniame teisme) vyksta beveik vien rašytiniai civiliniai procesai. Apeliacinėje instancijoje žodinis procesas skiriamas tik ypatingais atvejais.
Žmonės kartais įsivaizduoja, kad jeigu paskirta diena ir valanda bylai nagrinėti, tai teisėjai būtent tuo metu ir privalo susirinkti bei aptarti bylą arba sėdėti ir rašyti sprendimą, ir neturi teisės to daryti anksčiau arba vėliau. Rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje nurodyta data nereiškia, kad būtent tą akimirką teisėjas arba kolegija skirs laiką tai bylai. Noriu pabrėžti, jog tiksli diena ir laikas nustatyti tam, kad būtų aišku, nuo kada skaičiuojami terminai, pavyzdžiui, per kiek laiko sprendimas bus paskelbtas.
Rašytinio proceso atveju į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys sužino internete naudodamiesi viešąja tvarkaraščių paieška. Beje, rašytiniame procese nutartis arba sprendimas nėra skelbiami teismo posėdžių salėje. Paskelbiama iš esmės naudojantis informacinėmis technologijomis pažymint proceso rezultatą teismų informacinėje sistemoje LITEKO, įkeliant priimtą procesinį dokumentą ir pan. Ši sužinojimo apie proceso baigtį forma yra plačiai naudojama, todėl labai svarbu, kad LITEKO sklandžiai veiktų.