Kaip pranešė prokuratūra, vienas svarbiausių darbų – prokuratūroje baigti struktūriniai pertvarkymai, toliau nuolat vykdomi organizaciniai pokyčiai, generalinio prokuroro rekomendacijomis nustatant naujas veiklos sritis, tobulinant informacines ir dokumentų valdymo sistemas, suvienodinant darbo krūvius.
„Prokurorų specializavimasis ir darbo krūvių vienodinimas, sugriežtinta ikiteisminių tyrimų terminų kontrolės tvarka, atliekami ikiteisminių tyrimų patikrinimai, patobulinta tyrimų apskaita Informacinėje prokuratūros sistemoje jau duoda teigiamų rezultatų. 2012 m. prokurorai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai ištyrė 42 884 nusikalstamas veikas, t. y. 20 proc. daugiau nei 2011 m.“, – sakė generalinis prokuroras D. Valys.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis informavo, kad 2012 m. buvo ištirtos 2 584 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta, t. y. 44 proc. daugiau nei 2011 m. (1 799). Taip pat daugiau buvo ištirta ir nusikalstamų veikų valstybės tarnybai – 928, t. y. 51 proc. daugiau nei 2011 m. (616).
Šie nusikaltimai daugeliu atveju yra latentiniai ir jų ištyrimas priklauso nuo efektyvaus ikiteisminio tyrimo įstaigų darbo.
I. Mikelionis pastebėjo, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti organizuotų nusikalstamų grupių vykdomam neteisėtam narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui, disponavimui minėtų medžiagų dideliu kiekiu, neteisėtam jų platinimui nepilnamečiams.
„Vykdant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų baudžiamąjį persekiojimą daugiau dėmesio skirtina valstybės tarnautojų daromiems sunkiems nusikaltimams“, – kolegijoje kalbėjo prokuroras.
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas informavo, kad 2012 m. prokuratūros strateginiame plane pirmą kartą buvo numatyta daugiau ikiteisminių tyrimų užbaigti taikant kuo ekonomiškesnį procesą, t. y. esant pagrindui tyrimą užbaigti pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo arba dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o nesant šių pagrindų – spręsti dėl kaltinamojo akto surašymo. Palyginti su 2011 m., 2012 m. 90 proc. daugiau nusikalstamų veikų ištirta prokurorams nutraukiant ikiteisminius tyrimus nereabilituojančiais pagrindais, 97 proc. daugiau nusikalstamų veikų ištirta prokurorams užbaigiant ikiteisminį tyrimą pareiškimais teismui dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo, 23 proc. daugiau nusikalstamų veikų ištirta prokurorams užbaigiant ikiteisminį tyrimą pareiškimais dėl pagreitinto proceso.
Daugiausia ikiteisminių tyrimų (71,7 proc.) praėjusiais metais truko iki 6 mėnesių. „Šis rodiklis nors ir nežymiai, bet gerėja pastaruosius trejus metus“, – sakė S. Slapšinskas.
Viešojo intereso gynimo skyriaus l. e. p. vyriausioji prokurorė Sigita Vasiliauskienė pastebėjo, kad palyginti su 2011 m., prokuratūroje buvo gauta 25 proc. mažiau prašymų ginti viešąjį interesą. 2012 m. prokuratūra teismams pateikė 491 procesinį dokumentą (ieškinius, pareiškimus, prašymus) dėl viešojo intereso.
Prokuratūros įstatyme numatyta, kad prokuroras gina viešąjį interesą, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių teisės pažeidimams pašalinti. Pasak prokurorės, pastebėti teigiami pokyčiai viešojo administravimo institucijų (Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos) veikloje – jos aktyviau veikia pagal kompetenciją reikšdamos ieškinius.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis pristatė prokuratūros 2013–2015 m. ir ilgalaikį 2013–2023 m., strateginius veiklos planus.
Pagrindiniai prokuratūros ateities tikslai – tobulinti baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinti veiksmingą jo vykdymą, tobulinti viešojo intereso gynimą, sukuriant veiksmingą gynimo sistemą, taip pat tobulinti prokuratūros administravimą, optimizuoti žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros išteklius, užtikrinti racionalų jų naudojimą bei modernizavimą.
,,Siekdami prokuratūros veiklos efektyvumo didinimo turime susitarti dėl svarbiausiųjų veiklos krypčių ir tam skirti visus savo resursus ir pastangas. Nesant galimybės visų darbų atlikti nepriekaištingai, turime užtikrinti, kad pirmiausia būtų daromi svarbiausieji“, – kalbėjo D. Raulušaitis.
Tai pirmasis kolegijos posėdis, kuriame dalyvauja jos nariai ir pasikeitusios prokuratūros struktūros teritorinių prokuratūrų vadovai.