Generalinė prokuratūra praeitą savaitę Apeliaciniam teismui apskundė kovą Vilniaus apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį G. Danėliui, dar dviem advokatams ir verslininkui.
„Prašau bausmių, kokių prašiau ir pirmos instancijos teisme“, – Eltai sakė prokuroras Rimas Juodis.
Prašoma pripažinti G. Danėlių kaltu pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už galimą neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, galimą piktnaudžiavimą, taip pat galimą grasinimą valstybės tarnautojui ir trukdymą pareigūno veiklai bei skirti teisininkui 75 tūkst. eurų baudą.
Atsižvelgdamas į tai, kad galimas nusikalstamas veikas G. Danėlius padarė atlikdamas advokato pareigas, valstybės kaltintojas, prokuroras R. Juodis kartu su bausme D. Danėliui prašo paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės versti advokato praktika atėmimą 5 metų terminui.
Toje pačioje byloje kartu su G. Danėliumi teistą advokatą Valdą Rakauską prokuroras prašo pripažinti kaltu dėl galimo neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo, grasinimo valstybės tarnautojui ir piktnaudžiavimo. Šiam teisininkui siūloma skirti 50 tūkst. eurų baudą.
Atsižvelgdamas į tai, kad V. Rakauskas nusikalstamas veikas galimai atliko pasinaudodamas savo advokato profesija, prokuroras prašo šiam teisininkui teisę verstis advokato praktika atimti ketverių metų terminui.
Advokatą Dainių Baroną kaltintojas prašo pripažinti kaltu pagal tokius pat Baudžiamojo kodekso straipsnius, kaip ir jo kolegą V. Rakauską, ir skirti jam 25 tūkst. eurų baudą. Siūloma advokato praktika uždrausti verstis trejus metus.
Apeliacinius skundus taip pat parašė išteisintasis G. Danėlius, nukentėjusiuoju byloje pripažintas STT pareigūnas Renatas Martišius.
„Apeliaciniame skunde akcentuoju, kad ikiteisminis tyrimas dėl vienos veikos pradėtas nesant nukentėjusiojo skundo, nors toks yra privalomas, taip pat prašau pripažinti neribotą advokato kompiuterio informacijos kopijavimą neteisėtu, prašau pripažinti sulaikymą neteisėtu ir pan.“ – Eltai teigė G. Danėlius.
ELTA primena, kad Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad, ištyręs bylos duomenis, įvertinęs kaltinamųjų, liudytojų parodymus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nusprendė, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nepakako surinktų įrodymų.
Perduodant bylą teismui, teisėsauga teigė, kad, bylos duomenimis, 2020 metų pradžioje, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro būtų nutrauktas, dabar išteisinti advokatai ir verslininkas esą bandė paveikti STT pareigūnus, informuodami tarnybą apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis bei privačią informaciją apie vieno iš pareigūnų asmeninį gyvenimą.
Tyrimą Kraujo centro byloje atliko tyrėja V. Kerbelienė, šiame tyrime įtarimai buvo pareikšti verslininkui Antanui Petrošiui, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė kaltinama piktnaudžiavimu. Jų byla teisme nagrinėjama iki šiol.
Šioje byloje įtariama, kad J. Bikulčienė siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms, eliminuojant užsienio konkurentus. Buvusi įstaigos vadovė šiuos įtarimus neigė.
A. Petrošius buvo teisiamas kartu su G. Danėliumi ir išteisintas STT poveikio byloje. A. Petrošius buvo G. Danėliaus klientas aukščiau minėto Nacionalinio kraujo centro byloje.
„Nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad A. Petrošius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo STT darbuotojo Renato Martišiaus paskyros ir neteisėtai išsiuntė asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis. Teismas prielaidomis vadovautis negali ir visos abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Jis akcentavo, kad R. Martišiaus ir A. Petrošiaus susirašinėjimo duomenyse nebuvo nurodytų konkrečių adresatų duomenų, kaip nurodyta kaltinime, duomenys nebuvo konkrečiai susieti vieni su kitais, todėl šie duomenys negalėjo atskleisti asmenų tapatybės.
2020 metų balandį STT skelbė, kad prielaidomis apie neteisėtus STT veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo esmės – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.
STT pareigūnai įrašė pokalbius su dabar jau išteisintais advokatais ir pateikė juos į bylą, jais teisme rėmėsi prokuroras.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad, analizuojant STT darytus pokalbių įrašus, juose neaptiko išteisintųjų tiesioginių reikalavimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar grasinimo panaudoti duomenis, dėl kurių nukentėtų STT pareigūnų reputacija.
Teismo vertinimu, šiuos užfiksuotus pokalbius labiau inicijavo STT pareigūnai, kad būtų atsakyta į jiems rūpimus klausimus, klausimai iš dalies buvo provokuojantys ar menami.