Kaip pranešė teismo atstovė Dovilė Saulėnienė, ieškovai (motina ir nepilnametis jos vaikas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš valstybės, kuriai byloje atstovavo Generalinė prokuratūra, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (Tarnyba), Jonavos rajono savivaldybės administracija ir Jonavos rajono policijos komisariatas, 5 430 Eur turtinės ir ne mažesnį kaip 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą motinai ir ne mažiau kaip 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą vaikui, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad vaiko motinai buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje ji buvo kaltinama dėl fizinio smurto pavartojimo artimoje aplinkoje prieš savo mažametį sūnų. Ikiteisminio tyrimo metu jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos ir nesilankyti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi.
Po pusmečio ši kardomoji priemonė apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista ir panaikintas draudimas nesilankyti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi, o Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovė buvo išteisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ieškinyje teigiama, kad baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovę pradėtas nepagrįstai, ikiteisminiame tyrime neužtikrintos mažamečio vaiko įstatymų garantuojamos teisės, dėl to buvo padarytas neigiamas poveikis vaiko sveikatai.
Apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei (vaiko motinai) 3 430 Eur turtinės žalos atlyginimą (turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje), vaikui priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vertindamas vaikui padarytą neturtinę žalą, konstatavo, kad vaikas į apklausą policijos komisariate buvo atvežtas paėmus jį tiesiai iš mokyklos, pamokų metu, pripažino, kad tai galėjo padaryti neigiamą poveikį vaiko psichinei sveikatai, sukelti vaikui didelį išgąstį. Be to, proceso metu nebuvo užtikrinta vaiko teisė būti apklaustam ikiteisminio tyrimo teisėjo, vaikas buvo atstovaujamas netinkamo atstovo, kuris neužtikrino ieškovo teisių ikiteisminio tyrimo metu, vaikas pirmą kartą globėjos namuose buvo aplankytas tik po pusės metų, o vaiko teisių apsaugos specialistai skyrė nepakankamai dėmesio globotiniui, o vaikas dėl atskyrimo nuo motinos patyrė emocinius išgyvenimus, turėjusius įtakos jo sveikatos būklei ir gyvenimo bei mokymosi kokybei. Ieškovės reikalavimus dėl jai padarytos neturtinės žalos teismas atmetė.
Apeliacinius skundus byloje padavė ir ieškovai, ir atsakovai: ieškovai prašė visiškai tenkinti jų reikalavimus atsakovams, o atsakovai prašė panaikinti teismo sprendimą ir atmesti ieškovų reikalavimus, motyvuodami tuo, kad vaikui nebuvo padaryta neturtinė žala.
Kolegija taip pat nusprendė, kad prokuratūra, kaip institucija, neužtikrino tinkamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kontrolės, todėl taip pat yra atsakinga už vaikui padarytą žalą.
Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmai pasireiškė ne vienu, bet net keliais pažeidimo atvejais, kurie turėjo neigiamą poveikį ieškovui, sukėlė neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie neabejotinai turėjo įtakos ir jo emocinės sveikatos būklei, gyvenimo bei mokymosi kokybei.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad tokią išvadą pateikė ir ekspertai, nurodę, kad dabartinė vaiko būsena atskleidžia jam darytą poveikį, jis yra baimingas, nerimastingas dėl galimų byloje nagrinėjamų įvykių pasekmių – dėl šios situacijos yra daroma žala jo asmenybės formavimuisi, adaptyvumui, sudaro sąlygas elgesio problemoms gilėti, ir tai vertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Klaipėdos apygardos teismas, atmetęs ieškovės argumentus apie jai padarytą neturtinę žalą, sutiko su apylinkės teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, neatliko neteisėtų veiksmų dėl ieškovės, nevilkino ikiteisminio tyrimo, o pačios ieškovės konkretus elgesys taip pat turėjo įtakos proceso trukmei.
Nutartyje pažymėta, kad vien faktas, jog ieškovė buvo išteisinta, pats savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai ir prokuroras neturėjo pagrindo perduoti bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Nenustačius neteisėtų veiksmų dėl ieškovės, nėra pagrindo priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, priteisdama visos ieškovės patirtos turtinės žalos atlyginimą – 5 430 Eur išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nurodė, kad baudžiamojoje byloje nuosprendžiu konstatavus, jog ieškovė yra išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pagrindas pripažinti jos teisę į visų baudžiamajame procese advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.