Apie tai, kaip užtikrinti psichikos ligomis sergančių asmenų, jų artimųjų bei aplinkinių saugumą ir gerovę, pasakoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Kornelija Rušinaitė.
Svarbu apginti sergančiųjų interesus
Neretai žmonės, turintys psichikos sutrikimų, susiduria su sunkumais priimant kasdienius sprendimus. Dėl tam tikrų sutrikimų jie negali tinkamai savimi pasirūpinti, savarankiškai tvarkyti asmeninių ar finansinių reikalų, sudaryti sandorių, o tai užkerta kelią pilnavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime.
Prokurorė K. Rušinaitė akcentuoja, kad labai svarbu ginti psichikos sutrikimų turinčių asmenų interesus, nes jų ligos nulemtas elgesys gali jiems atnešti ne tik finansinių nuostolių, bet ir kelti pavojų jų pačių ar aplinkinių sveikatai ir gerovei.
Prokurorės teigimu, tokiais atvejais derėtų imtis veiksmų, kad sergančiųjų veiksnumas būtų apribotas tam tikrose srityse. Tokio teisinio statuso suteikimas padeda apsaugoti sergančiuosius nuo potencialios žalos sau ir jį supantiems žmonėms.
„Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises. Psichinės ligos ar proto negalios ištiktam žmogui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Žinoma, paskirtas atstovas privalo užtikrinti, kad visi sandoriai būtų sudaromi neveiksnaus asmens naudai“, – komentuoja prokurorė.
Prokurorų pagalbos dažnai prireikia vienišiems sergantiesiems
Svarbu paminėti, kad žmogus, kuris nebegali savimi pasirūpinti, nebesuvokia ir nevaldo savo veiksmų, neveiksniu gali būti pripažintas tik teismo sprendimu.
„Dėl asmens neveiksnumo nustatymo į teismą gali kreiptis tik sergančiojo šeimos nariai – sutuoktinis, tėvai, vaikai, jei jie yra sulaukę pilnametystės, taip pat globos bei rūpybos skyriaus atstovai arba prokuroras. Žinoma, pasitaiko situacijų, kai asmens neveiksnumą gali įtarti ir giminystės ryšiais nesusiję aplinkiniai, pavyzdžiui kaimynai, tačiau jie tiesiogiai kreiptis į teismą dėl šio teisinio statuso suteikimo negali, net jei ir bendrautų itin artimai. Tokiu atveju pagalbą sergančiajam norintys suteikti žmonės turėtų kreiptis į artimiausią globos arba rūpybos įstaigą arba prokurorą, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių“, – teigia K. Rušinaitė.
Per metus Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje yra parengiama ir teismui pateikiama apie keturiasdešimt tokio pobūdžio pareiškimų, kurių pagrindu apginami socialiai pažeidžiamų asmenų interesai.
„Labiausiai prokurorų pagalbos reikalaujantys atvejai yra tie, kai pagalbos reikia vienišiems, psichikos ligomis sergantiems asmenims. Prokurorai, gavę informacijos apie artimų giminaičių nebeturinčius ar artimųjų likimo valiai paliktus sergančiuosius, surenka visus reikiamus dokumentus teismui, kad sergantį asmenį būtų galima pripažinti neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismui apribojus asmens veiksnumą jam yra paskiriamas globėjas – fizinis asmuo arba institucinė globa“, – sako prokurorė.
Dalindamasi patirtimi apie pagalbą šiems likimo nuskriaustiems žmonėms K. Rušinaitė atskleidė, kad prokurorui dažnai tenka būti ir tarpininku tarp psichikos liga sergančio asmens ir jo giminaičių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėjo ar negalėjo rūpintis sergančiuoju.
Privalu užtikrinti orias sergančiųjų gyvenimo sąlygas
Pasak K. Rušinaitės, prokurorų, ginančių viešąjį interesą, praktikoje pasitaiko atvejų, kai sergančiųjų psichinėmis ligomis pusėn stoti reikia ir tam, kad jiems būtų sukurtos visos sąlygos oriam gyvenimui.
„Ne kartą teko gelbėti socialiai pažeidžiamus bei nebegalinčius deramai savimi pasirūpinti asmenis, kurie gyveno antisanitarinėmis bei oriam gyvenimui netinkamomis sąlygomis. Nešvari bei netvarkinga aplinka darė neigiamą poveikį ne tik sergančiųjų sveikatai, bet ir kėlė diskomfortą šalia gyvenantiems kaimynams. Siekiant užtikrinti dėl psichikos ligos savo elgesio adekvačiai nesuvokiančių asmenų gerovę prokurorai kreipiasi į teismą. Teismui pripažinus sergančiuosius asmenis neveiksniais tam tikrose srityse, jiems globėju paskiriami globos namai ir šiais asmenimis puikiai pasirūpinama bei atstovaujama jų interesams“, – sakė ji.
Svarbu pažymėti, kad ne visi psichikos ligomis sergantys asmenys turi būti pripažinti neveiksniais. Jei asmuo sugeba susitvarkyti savo buitį, priimti sprendimus, suvokdamas jų pasekmes, yra integruotas į visuomenę – jis gali savimi pasirūpinti ir be globėjo pagalbos. Susidūrus su tam tikrais psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis svarbiausia nelikti abejingais.
Negalint suteikti reikiamos pagalbos patiems, reikėtų kreiptis į institucijas, kurios turi įstatymo skirtus įrankius ir galimybes spręsti susidariusias problemines situacijas.
Informaciją parengė Generalinė prokuratūra.