Ar gali mano skundą tirti tas pats prokuroras, kurio veiksmai skundžiami?

Atsako Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas

Tais atvejais, kai ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga (policija), ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmai (neveikimas) ir nutarimai Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 62 straipsnyje nustatyta tvarka pirmiausia turėtų būti skundžiami ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.

Proceso dalyviai skundus gali paduoti prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų skundžiamasi. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o pastarojo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Tais atvejais, kai ikiteisminį tyrimą atlieka pats prokuroras, jo proceso veiksmai (neveikimas) ir nutarimai BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka iš karto skundžiami aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pastebėtina, kad asmuo, kuris ikiteisminiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę kreiptis su prašymu į prokurorą dėl konkrečių proceso veiksmų atlikimo. Prokuroras privalo tokį prašymą išnagrinėti ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo gavimo, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo. Išnagrinėjęs prašymą, prokuroras priima sprendimą:

- pats atlikti prašomus veiksmus;
- įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;
- atsisakyti atlikti prašomus veiksmus.

Prokuroras, nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dienas nuo jo gavimo prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pastarasis skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis.

Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.

Pažymėtina, kad BPK numatytomis procesinėmis teisėmis gali naudotis tik tie asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinti proceso dalyviais. Asmuo, kuriam nusikalstama veika buvo padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala, turėtų būti pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju asmuo pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla, dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį, pasakyti baigiamąją kalbą.

Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.

Norite paklausti prokurorų? Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Atsakymai į aktualiausius bus išspausdinti DELFI.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (36)