Kaip šitoje situacijoje jaučiasi mokesčių administratoriaus atstovai? Ar nuo gegužės 1-osios pasikeitė PVM mokėjimo kontrolės priemonės? Ar vykdomi PVM surinkimo į biudžetą planai? Į šiuos ir kitus „Verslo labirinto“ klausimus dėl PVM administravimo naujovių atsako Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkė Violeta Latvienė.
Nuo gegužės 1-osios neliko sienų su ES šalimis, neliko SAD blankų. Ar šių sąlygų pasikeitimas sąlygojo PVM surinkimo į biudžetą kontrolės pokyčius? Ar, Jūsų nuomone, laisvos formos PVM sąskaitų faktūrų registravimo prievolė yra veiksnus kontrolės instrumentas, padėsiantis administruoti PVM? Be abejonės, tai, kad Lietuvai prisijungus prie bendros ES šalių ekonominės erdvės neliko muitinės kontrolės bei buvo atsisakyta specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo, sąlygojo mokesčių administravimo pokyčius. Ne paslaptis, kad iki gegužės 1 d. PVM kontrolė iš esmės rėmėsi būtent minėtomis kontrolės priemonėmis. Tačiau būtina pažymėti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip ir kitos valstybės institucijos, kruopščiai ir nuosekliai rengėsi narystei Europos Sąjungoje, PVM administravimui pasikeitusiomis sąlygomis. Todėl išaušęs gegužės 1-osios rytas jokios sumaišties į mūsų darbą neįnešė.
Tinkamo PVM administravimo neįmanoma užtikrinti atskiromis priemonėmis – sėkmės galima tikėtis tik sukūrus nuoseklią PVM kontrolės sistemą, jungiančią visą kompleksą kontrolės priemonių. Būtent tokios sistemos kūrimui, rengiantis narystei ES, VMI ir skyrė didžiausią dėmesį. Galima pažymėti, kad nuo gegužės 1 d. yra įdiegta ir kokybiškai nauja PVM mokėtojų registravimo tvarka, kuri remiasi būsimo PVM mokėtojo rizikingumo įvertinimu ir nustatymu. Atsisakyta praktikos, kai PVM mokėtojai buvo registruojami neakivaizdžiai. Vėliau, atsižvelgiant į nustatytą naujo PVM mokėtojo rizikingumo laipsnį, yra vykdoma kontrolė po registracijos, kuri apima PVM mokėtojo veiklos analizę, apsilankymus veiklos vykdymo vietose ir pan.
Vienu iš svarbių PVM kontrolės sistemos elementų tapo ir PVM sąskaitų faktūrų registrai, kuriuos privalo tvarkyti PVM mokėtojai. PVM kontrolei yra svarbi mokesčių administratoriui suteikta teisė rizikingiems mokesčių mokėtojams duoti nurodymus teikti minėtų registrų duomenis. Tai sudaro galimybę kontroliuoti rizikingiausių mokesčių mokėtojų PVM atskaitą, operatyviai nustatyti atvejus, kai, pavyzdžiui, prekės yra įsigyjamos iš įmonių, kurios, VMI turimais duomenimis, vykdo neteisėtą veiklą, yra naudojamos PVM grobstymo tikslais.
Mokestinių ginčų praktika liudija apie solidžius PVM grobstymo mastus Lietuvoje. Ar ši situacija yra išskirtinė ir būdinga tik mūsų šaliai, ar panašūs dalykai vyksta ir kitose valstybėse? Ar, Jūsų manymu, pavyko sustabdyti PVM grobstymą iš biudžeto, ar VMI valdo situaciją šiuo klausimu?
Galima visiškai pagrįstai teigti, kad asmenys, organizuojantys PVM grobstymo „karuseles“ ir „voratinklius“ Lietuvoje, nėra šių finansinių nusikaltimų metodų išradėjai. Juk PVM grobstymo būdai ir metodai užsienio šalyse buvo pradėti tobulinti dar tais laikais, kaip pas mus dar vyravo planinis ūkis. Tad situacija Lietuvoje tikrai nėra išskirtinė – su panašiais PVM grobstymo būdais susiduria visos ES šalys ir nė vienai iš šalių iki šiol nepavyko visiškai užkirsti kelio tokio pobūdžio piktnaudžiavimams.
Mūsų turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimai, susiję su PVM užvaldymu apgaulės būdu, Lietuvoje ypač buvo išplitę 1997–1999 metais. Stiprinant PVM kontrolę per praėjusius metus buvo atliktas didelis darbas, mūsų darbuotojai, mokydamiesi iš klaidų, naudodamiesi kitų šalių patirtimi, kaupė patyrimą, kėlė savo kvalifikaciją. Palaipsniui iš atskirų kontrolės priemonių buvo kuriama visa apimanti kontrolės sistema. Pažymėtina, kad šiuo metu VMI taiko faktiškai visas PVM kontrolės priemones, kurios yra taikomos ir kitose ES šalyse. Daugelį su PVM susijusių piktnaudžiavimų atvejų, kurie buvo aprašyti žiniasklaidos priemonėse, taip pat atskleidė VMI darbuotojai, kiekvieną ketvirtį VMI perduoda Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ikiteisminiam tyrimui atlikti dešimtis medžiagų, susijusių su mokesčių mokėtojų veikla, turinčia finansinių nusikaltimų požymių.
Minėtos PVM kontrolės sistemos sukūrimas bei mūsų veiklos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad situacija iš tiesų yra valdoma. Ar PVM grobstymo rizika padidėjo Lietuvai tapus ES nare? Ar ES yra numatyta bendrų kovos su šiuo reiškiniu priemonių?
Tikėtina, kad po gegužės 1 d. Lietuvos mokesčių administratoriui teks susidurti su naujais, dar išradingesniais mokesčių vengimo būdais, kurie daugelį metų buvo tobulinti kitose ES šalyse. Riziką, kad sukurti mokesčių vengimo būdai bus išbandomi ir Lietuvoje, didina geografinės padėties ypatumai (Lietuvos vakarinė siena kartu yra ir ES siena) ir gana didelis PVM tarifas. Prekyboje tarp ES narių išnykus muitinės barjerams, neliko ir vieno kontrolės sistemos elemento, tačiau jį pakeitė kiti mokesčių administravimo instrumentai. Visų pirma, tai tarptautiniai informaciniai mainai ir mokesčių administratorių bendradarbiavimas. Būtent su šiomis sritimis yra susijusios ES šalių bendrai įgyvendinamos PVM kontrolės priemonės.
Ne paslaptis, kad iki šiol prireikus gauti informaciją iš kitos šalies, sakysim, apie tai, ar krovinys pasiekė dokumentuose nurodytą pirkėją, mums atsakymų reikėdavo laukti pusmetį arba dar ilgiau. O tarp ES šalių, naudojantis specialiais ryšio kanalais ir paklausimų formomis, informacija gaunama nepalyginamai greičiau, pavyzdžiui, tam tikrus duomenis apie įtariamą „dingusį prekiautoją“ iš kitos valstybės galima gauti per 24 val. Taip pat pasitelkiant specialius ryšio kanalus, yra galimybė nedelsiant patikrinti, ar galioja atitinkamos šalies rezidento PVM mokėtojo kodas. Atskirai būtina pažymėti VIES – ES šalių PVM informacinę sistemą. Per šią informacinę sistemą ES šalys keičiasi informacija apie jų rezidentų tiekimus į kitas ES šalis. Specialia programine įranga atliekami duomenų sulyginimai ir nustatomi neatitikimai. Taip pat reikia paminėti ES šalių bendradarbiavimą keliant mokesčių administratorių darbuotojų kvalifikaciją, dalijantis patirtimi.
Ar vykdomas PVM surinkimo į biudžetą planas per tris mėnesius nuo Lietuvos įstojimo į ES? Ar Lietuvos biudžetas pajuto lėšų trūkumą sumažėjus importo PVM įplaukoms, ar į tai buvo atsižvelgta planuojant biudžeto surinkimą?
Šių metų gegužės ir birželio mėnesiais VMI ir muitinei nepavyko įvykdyti planinių PVM surinkimo užduočių, tačiau liepos mėnesį planas buvo viršytas daugiau kaip 7 procentais (apie 20 mln. litų). Plano neįvykdymas birželį paaiškinamas tuo, kad prekių, kurios buvo įsigytos iš ES balandžio mėnesį ir už kurias muitinei buvo sumokėtas importo PVM gegužės mėnesį, importo PVM buvo įtrauktas į birželio mėnesio PVM atskaitą. O importo PVM už gegužės – birželio mėnesiais iš ES šalių įsigytas prekes mokėti jau nebereikėjo. Dėl šios priežasties muitinės surenkamų importo PVM pajamų sumažėjimo birželį nekompensavo išaugusios VMI PVM įplaukos.
Per tris pastaruosius mėnesius valstybės biudžetas iš PVM negavo 4 proc., arba 36 mln. litų planuotų pajamų. PVM lėšų trūkumas buvo kompensuotas geresniu nei planuota pelno ir gyventojų pajamų mokesčio pajamų surinkimu. Tačiau geras liepos PVM pajamų surinkimas nuteikia optimistiškai, kad pajamos iš PVM ateinančius mėnesius, palyginti su praėjusiais metais, turėtų augti.
Ar PVM įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius nuo gegužės 1 d., galima laikyti galutiniais? Ar PVM mokėtojai galės bent kiek atsipūsti, žinodami, kad jų daugiau nelaukia jokie kardinalūs šio sudėtingo įstatymo pokyčiai?
Pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo š. m. gegužės 1 d., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas iš esmės buvo baigtas derinti su ES teisės aktų, visų pirma, su šeštosios Tarybos direktyvos, nuostatomis. Todėl radikalių pakeitimų jau nebeturėtų būti.
Pastaruoju metu VMI nemažai pasiekė tobulindama mokesčių mokėtojų švietimo, aptarnavimo funkcijas. Kokie darbai numatyti šiose svarbiose bendradarbiavimo su mokesčių mokėtojais srityse? Mokesčių mokėtojams šviesti, jų aptarnavimui gerinti iš tiesų skiriame labai didelį dėmesį. VMI globoja šalies mokesčių mokėtojus nuo to momento, kai jie įregistruojami kaip mokesčių mokėtojai ir toliau vykdo savo mokestines prievoles. VMI daug daro, taikydama tiek klasikines tokios veiklos formas, tiek ir modernias skaitmenines technologijas, geriausią užsienio mokesčių administratorių praktiką.
Mūsų kryptingos pastarųjų metų pastangos: didinti paslaugų mokesčių mokėtojams pasiūlą, skatinti mokesčių mokėtojus savanoriškai ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais ir jiems atstovaujančiomis institucijomis, palaikyti su jais grįžtamąjį ryšį. VMI jai skirtus išteklius stengiasi panaudoti racionaliai, suteikdama mokesčių mokėtojams galimybę jiems patogiu būdu ir forma dalyvauti seminaruose, renginiuose, teikdama parengtus metodinius leidinukus, konsultuodama telefonu, asmeniškai, raštu. Didėja dalis konsultacijų, kurias mokesčių mokėtojai gauna savo veiklos vietose, specialiai nevykdami į VMI, elektroniniu paštu ir interneto svetainėje www.vmi.lt.
Didėjantys reikalavimai VMI specialistų parengimui, profesiniam tobulėjimui, jų darbo organizavimui sudaro apčiuopiamas prielaidas paslaugų kokybei gerinti. Artimiausiais metais, bendradarbiaujant su užsienio ekspertais, numatoma įsteigti modernų Mokesčių informacijos centrą, kuriame telefonu centralizuotai bus konsultuojami mokesčių mokėtojai. Jau yra radikalių permainų deklaracijų teikimo srityje. Šiemet startavo elektroninio deklaravimo sistema, kuri suteikė mokesčių mokėtojams (juridiniams ir fiziniams asmenims) teikti mokesčių deklaracijas elektroniniu būdu. VMI keičia savo nuostatas dėl informacinės medžiagos leidybos, seminarų mokesčių mokėtojams organizavimo, gautų mokesčių deklaracijų duomenų tvarkymo – ir tai netrukus pajus šalies mokesčių mokėtojai.
Galima būtų paminėti, kad VMI šiais metais pradėjo taikyti naują bendradarbiavimo su mokesčių mokėtojais formą – susitarimus dėl tarpusavio pagalbos ir supratimo. Pasirašę tokius susitarimus mokesčių mokėtojai, prieš sudarydami sandorius su naujais, mažai žinomais partneriais, gali kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir sužinoti, ar jie vykdo mokestines prievoles, neturi įsiskolinimų.
Be to, VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skelbiamos rekomendacijos, kaip reikėtų patikrinti savo būsimą verslo partnerį, siekiant išvengti galimų neigiamų padarinių. Kaip naujovę galima paminėti ir neseniai patvirtintas Paslaptyje nelaikomos informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimo tretiesiems asmenims taisykles, kurios reglamentuoja šią jautrią sritį. VMI siekia užtikrinti vienodas sąlygas visiems mokesčių mokėtojams, o tai reiškia, kad panaudojant teisėtas priemones neturi būti toleruojami nevykdantys savo mokestinių prievolių asmenys.
Ateityje VMI išliks atvira visuomenei ir toliau informuos apie savo veiklą ir bendradarbiavimo su mokesčių mokėtojais galimybes. Netrukus pradėsime rengti Atvirų durų dienas, kad esami ir būsimieji mokesčių mokėtojai susipažintų su VMI veikla ir teikiamomis paslaugomis.