Beveik metus teisėsaugos persekiotas Vilniaus rajono gyventojas Vytautas Kurapkaitis ne tik įrodė, kad net negalėjo sukelti eismo įvykio, kuriuo buvo apkaltintas, nes tuo metu buvo visiškai kitoje vietoje, bet ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prisiteisė patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Tik kompensacija, kuri jam bus sumokėta iš mokesčių mokėtojų sąskaitos, yra tokia juokinga, kad net, anot V. Kurapkaičio, norisi verkti.
„Neslėpsiu, bet aš manau, kad tai yra pasityčiojimas“, – net nebandė žodžių į vatą vynioti ilgametis valstybės tarnautojas, kuriam teismas už nepagrįstą teisėsaugos persekiojimą priteisė vos 100 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Maža to, priteisdamas V. Kurapkaičiui tokią mažą kompensaciją teismas pažymėjo, kad vyras yra pats kaltas, jog nuo policijos pateiktų nepagrįstų kaltinimų gynėsi tik teisme, kai pateikė medikų pažymą, įrodančią, jog avarijos metu buvo gydytojos kabinete. Teisėjų neįtikino, kad vyras dar tyrimo pradžioje savo gynybinę versiją buvo nurodęs tyrimą atlikusiai policininkei – esą tai nenurodyta jokiuose popieriuose.
Senas rusų satyrinio romano „Dvylika kėdžių“ posakis, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, gali būti drąsiai taikomas ir Lietuvoje – nors įrodymus dėl kaltės turi pateikti teisėsauga, tačiau jeigu ne V. Kurapkaičio surinkti įrodymai ir gydytojos liudijimas, greičiausiai vyras ir nebūtų įrodęs savo nekaltumo. Ir net nesvarbu, kad per avariją nukentėjusiojo vilniečio automobilis buvo smarkiai sumaitotas, o ant pažeidimu apkaltinto vyro buvo rastas vos kelių milimetrų įbrėžimas, net neprimenantis, kad jis galėjo atsirasti per transporto priemonių susidūrimą.
Tačiau šio įbrėžimo policijos tyrėjai užteko, kad V. Kurapkaičiui surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą – eismo įvykius tirianti pareigūnė taip pat rėmėsi liudytojo, mačiusio įvykį, parodymais: praėjus beveik pusmečiui po transporto priemonių susidūrimo liudytojui buvo pateiktos keturios nuotraukos, iš kurių buvo pasiūlyta atpažinti avarijos kaltininką. Vyras atpažino, kaip pats sakė, iš „tamsių antakių“, nors vairuotoją matė tik tada, kai šis spruko iš avarijos – net nebuvo išlipęs iš automobilio.
Neįtikėtina, bet po eismo įvykio šis liudytojas užrašė sprunkančios transporto priemonės valstybinius numerius, tačiau pažeidimo protokolą surašiusi tyrėja juos pakeitė ir įrašė būtent V. Kurapkaičio vairuojamo automobilio numerius. Kodėl taip pasielgė, į šį klausimą pareigūnė negalėjo atsakyti V. Kurapkaičio bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui Dariui Prankai.
Būtent šis teisėjas nutarė, kad V. Kurapkaitis negali būti baudžiamas už avariją, nes jos paprasčiausiai nepadarė – eismo įvykio metu buvo kitoje vietoje.
Apie skandalingą istoriją policijos tyrėja nebuvo linkusi kalbėti ir su DELFI. „Jokių komentarų nebus“, – pareiškė policijos tyrėja Donata Bernotaitė.
Policijoje sukeitė valstybinius numerius
Istorija, į kurią pakliuvo V. Kurapkaitis, iš pažiūros yra labai paprasta – vieną dieną policija gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., kur vyko kelio remonto darbai, šviesios spalvos automobilis „Volkswagen Passat“ atbulas atsitrenkė į automobilį „Audi 80“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Apgadinto automobilio vairuotojas policijai nurodė, kad dėl kelio remonto darbų kaire puse važiuojantys automobiliai turėjo praleisti atvažiuojančias transporto priemones.
„Stovėjau už „Volkswagen“, kai šis įjungė atbulinę pavarą – maniau, kad bandys apvažiuoti priekyje esančią kliūtį ir nuvažiuos, tačiau jis važiavo atgal, – sakė jis. – Ėmiau signalizuoti, bet vairuotojas nereagavo – netrukus pajutau smūgį. Nuo jo buvo sugadintas automobilio priekinis bamperis, variklio dangtis, kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės. „Volkswagen“ pastovėjo vos porą sekundžių ir pamatęs, kad atsilaisvinio kelias, „rovė iš vietos“. Nespėjau net pamatyti automobilio valstybinių numerių.“
Nukentėjusiojo teigimu, netrukus prie jo priėjo kelininkas ir pasakė, kad jeigu reikės, paliudys policijoje ir teisme.
„Susidūrimo nemačiau, tik išgirdau smūgį – iš karto pagalvojau, kad šiandien mums bus sunku dirbti, nes įvyko avarija“, – vėliau pasakos kelyje dirbęs vyras.
Jis teigė, kad spėjo įsidėmėti valstybinio numerio „ar tris raides, ar tris skaičius“, o kiti, buvę įvykio vietoje, – atvirkščiai – „ar skaičius, ar raides“. Taip ir buvo surašyti pasprukusio automobilio valstybiniai numeriai. Tiesa, vėliau jie buvo pakeisti – policijoje buvo pakeistas vidurinis numerio skaičius: liudytojas nurodė 728, o policija pakeitė į 718.
Kaip vėliau nurodė V. Kurapkaičio bylą nagrinėjęs teisėjas D. Pranka, neaišku, kodėl būtent vidurinis skaičius pakeistas policijoje.
„Kyla abejonių, ar tikrai šis automobilis (vairuojamas V. Kurapkaičio – aut. past.) dalyvavo eismo įvykyje, ar institucija nesuklydo pakeisdama liudytojo nurodytą valstybinį numerį (neaišku, kodėl buvo pakeistas būten vidurinis skaičius) ar pats liudytojas gerai įsiminė ir užrašė kitus skaičius (nes suklysdamas dėl vieno skaičiaus, galėjo suklysti ir dėl kito ar kitų skaičių ar raidžių)“, – pažymėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas.
Jam taip pat kilo abejonių dėl eismo įvykyje dalyvavusio automobilio spalvos – liudytojai teigė, kad avariją sukėlė ir pasišalino šviesus automobilis, o V. Kurapkaitis vairavo baltos spalvos „Volkswagen Passat“.
Vairuotoją atpažino tik po pusės metų
Bet ne tik sukeisti skaičiai ir spalva sukėlė abejonių dėl V. Kurapkaičio kaltės – teisme buvo apklausta Karoliniškių poliklinikos gydytoja, patvirtinusi, kad tuo metu, kai buvo eismo įvykis, vyras buvo jos kabinete, kur jam buvo suteiktos medicininės paslaugos. Šią informaciją gydymo įstaiga patvirtino ir dokumentais – pacientas gydytojo kabinete buvo 20 min. anksčiau, nei įvyko avarija, o iš poliklinikos išvyko ne vėliau kaip praėjus 40-50 min. po avarijos.
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo ir tai, kad eismo įvykį matęs kelininkas atpažinti tariamą eismo įvykio kaltininką į policiją buvo pakviestas po pusės metų – vyrui buvo pateiktos keturios nuotraukos, iš kurių vienoje buvo nufotografuotas V. Kurapkaitis.
Liudytojas pirštu bedė būtent į jį, tačiau šis atpažinimas sukėlė abejonių teisėjui – kaip galima po tiek laiko atsiminti vairuotoją, kurį vos keletą akimirkų matei tik sėdintį automobilyje.
„Po teismo posėdžio kalbėjausi su šiuo liudytoju, – sakė V. Kurapkaitis – Jis sakė, kad policijoje jam iš keturių nuotraukų buvo pateiktos trys vienodos, o viena skirtinga. Ir pareigūnė jam pasakė, kad kaltininkas surastas, tik neprisipažįsta. „Tai aš ir parodžiau, ką reikia“, – sakė jis. Štai kaip renkami policijoje įkalčiai.“
Visą gyvenimą valstybės tarnyboje dirbęs, o dabar į pensiją išėjęs V. Kurapkaitis sakė, kad niekada net negalėjo pagalvoti, jog policija gali apkaltinti tuo, ko nepadarei. „Kai mane pirmą kartą iškvietė į apklausą, pasakiau, kad kalba nesąmones, nes jokio pažeidimo nepadariau, tuo metu buvau pas gydytoją, – pasakojo jis. – Tada tyrėja paprašė kitą dieną leisti apžiūrėti automobilį – sutikau, nes neturėjau ką slėpti. Ir per šią apžiūrą paaiškėjo, kad kitos transporto priemonės priekis sudaužytas į šipulius, o ant mano automobilio buvo labai nežymus įbrėžimas, net dažai nenukritę – gal kažkada iš bagažinės imant lagaminą apsibraižė.“
„Žinoma, labai nustebau, bet tyrėja sakė, kad reikia atvažiuoti – galvojau, gal pasirašyti kokius dokumentus, juk bylą baigia, – pasakojo vyras. – Nuvažiavau pas tyrėją, o ji manęs klausia, ar turiu vairuotojo pažymėjimą. Padaviau ir paklausiau, ar surado kaltininką, o ji man kuo ramiausiai – suradome. Sakau, tai kas jis, o ji man – jūs ir prašome pasirašyti administracinių teisių pažeidimo protokolą. Netekau amo, nesutikau pasirašyti, bet kai paaiškino, kad tai mano šaukimas į teismą, pasirašiau ir stebėjausi, kokie nekvalifikuoti pareigūnai dirba policijoje.“
Policija klaidos nepripažįsta: vairuotojas elgiasi nesąžiningai
Kai teismas V. Kurapkaičiui nutraukė administracinio pažeidimo bylą ir nurodė grąžinti vairuotojo pažymėjimą, vyras nutarė toliau tęsti teisybės paieškas – jam norėjosi sužinoti, kaip policijos vadovybė įvertino jam nepagrįstai bylą iškėlusios tyrėjos darbą. Bet policija stojo piestu ginti savo darbuotojos – viskas padaryta pagal įstatymą. Ir tik tada, kai į šią istoriją įsikišo Vidaus reikalų ministerija, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
„Vėliau man parašė, kad suklydo, kai policijoje nepatikrino mano pateiktos informacijos, jog eismo įvykio metu buvau poliklinikoje, tačiau nutylėjo, kodėl buvo sukeisti valstybiniai numeriai“, – sakė V. Kurapkaitis.
Šio dokumento pakako ir iki šiol be advokato gynęsis vyras nutarė tęsti kovą – į teismą padavė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus apskrities policijos. Už tai, kad buvo nepagrįstai persekiojamas ir dėl pradėto tyrimo patyrė žalą, V. Kurapkaitis prašė priteisti 120 Eur turtinės ir 960 Eur – neturtinės žalos atlyginimą.
„Prašiau priteisti tiek, kiek iš manęs valstybė norėjo paimti – jeigu mes gyvename demokratinėje valstybėje, jeigu mane norėjo nubausti iki 1 200 Eur bauda ir iki penkerių metų atimti vairuotojo pažymėjimą, tai pateikiau panašią sumą, bet tas 100 Eur, kuriuos man priteisė teismas, yra ne atlyginimas, o pasityčiojimas iš žmogaus“, – sako nepagrįstai persekiotas Villniaus rajono gyventojas.
Tuo metu Vilniaus apskrities policijos atstovai teismui nurodė, kad V. Kurapkaičiui net nepriklauso jokia kompensacija, nes administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo eiga vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
„Tyrimo metu nustatytų aplinkybių visetas buvo pakankamas pareigūno vidiniam įsitikinimui suformuoti, visos pareigūnų nustatytos aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma rodė, kad eismo įvykis tikrai galėjo įvykti dėl V. Kurapkaičio kaltės“, – policijos atstovai pažymėjo, jog pažeidimu kaltintam vyrui byla buvo nutraukta „tik dėl kitokio byloje surinktų įrodymų vertinimo“.
Jie taip pat pabrėžė, kad V. Kurapkaitis tyrimo metu nepateikė įrodymų, jog eismo įvykio metu buvo gydytojos kabinete.
„Pareiškėjas veikė nesąžiningai, nepateikdamas policijos pareigūnei aiškios informacijos ir konkrečių duomenų, turinčių reikšmės administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimui, taip pat pareiškėjas veikia nesąžiningai, reikalaudamas žalos atlyginimo, nors jo veiksmai turėjo įtakos šiai žalai atsirasti“, – teismui nurodė policijos atstovai.
Teisėjai: ne viską lemia pinigai
Jie taip pat paaiškino, kodėl policijoje buvo sukeisti valstybiniai numeriai.
„Liudytojas policijos pareigūnams nurodė iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio valstybinį numerį, pripažindamas, kad šie duomenys nėra absoliučiai tikslūs, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovai. – Atsižvelgus į tau, kad liudytojas nebuvo visiškai tikras dėl įsiminto valstybinio numerio teisingumo, eismo įvykio tyrimo metu pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazę buvo nustatyti keli požymius atitinkantys automobiliai, galbūt dalyvavę eismo įvykyje. Nustatytas numeris yra vizualiai panašus į liudytojo nurodytą ir toks neženklus liudytojo suklydimas būtų visiškai realus ir objektyviai pateisinamas.“
Tuo metu teismas nustatė, kad policija ne visiškai teisi ir konstatavo, kad tyrėjos surinkti pirminiai įrodymai buvo prieštaringi, tarp jų buvo neatitikimų, o pažeidimo protokolas surašytas nepašalinus šių neatitikimų. Atsižvelgęs į tyrimo trukmę bei dėl pažeidimo ir bylos nagrinėjimo sukeltus nepatogumus dėl poreikio ginti savo pažeistas teises, taip pat remdamasis teismų praktika, teismas konstatavo, kad 100 Eur yra pakankamas atlygis neturtinei žalai atlyginti.
Be to, anot teisėjų, teismų praktikoje yra nemažai bylų, kai konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimo pakanka pažeistai teisei apginti.