Sprendimą byloje A.Drakšas prieš Lietuvą EŽTT paskelbė liepos 31 dieną. Jis konstatavo, kad R.Pakso bendražygio, tuomečio Vilniaus miesto tarybos nario A.Drakšo telefono pokalbių buvo klausomasi teisėtai. Tačiau valstybė neužtikrino A.Drakšo teisės į privatumą - jo pokalbio su verslininku Jurijumi Borisovu įrašas pateko į žiniasklaidą, nors tam turėjo būti užkirstas kelias.
A.Drakšas savo pareiškime, Strasbūro teismui pateiktame dar 2004 metų spalio 1 dieną, skundė Lietuvą neteisėtai įrašinėjus jo telefono pokalbius. Verslininkas ir politikas taip pat kaltino Lietuvą dėl jo pokalbių įrašų paviešinimo per Konstitucinio Teismo (KT) posėdį, kuriame svarstyta R.Pakso apkalta pasibaigusi byla. Šis KT posėdis buvo transliuojamas per televiziją.
EŽTT vertinimu, Lietuvos teismas pagrįstai leido Valstybės saugumo departamentui (VSD) įrašinėti A.Drakšo pokalbius (tuomet būta užuominų, kad šis verslininkas gali užsiimti kontrabanda ir dalyvauti neteisėtai bandant perimti UAB "Žemaitijos keliai" akcijas - aut.). Strasbūro teismas taip pat konstatavo, kad A.Drakšo teisės nebuvo pažeistos ir klausantis jo pokalbių įrašų viešame KT posėdyje.
Tačiau kitą A.Drakšo pareiškimo dalį EŽTT patenkino. Vienas įrašytų A.Drakšo pokalbių su R.Pakso prezidento rinkimų kampanijos rėmėju J.Borisovu buvo nutekintas žiniasklaidai ir 2003 metų lapkričio 2 dieną paviešintas per Lietuvos televizijos ir LNK kanalus. Pokalbio įraše užfiksuota, kaip J.Borisovas piktinasi, esą prezidentu išrinktas R.Paksas neištesėjo pažado pakviesti jį į savo patarėjų komandą. EŽTT teigimu, neužtikrinusi įrašo slaptumo apsaugos, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 8-ąjį straipsnį, įtvirtinantį teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą.
Strasbūro teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos institucijos iki šiol neatliko tyrimo, kuriuo būtų išsiaiškintos informacijos nutekinimo aplinkybės. EŽTT taip pat pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos 13-ąjį straipsnį - neužtikrino A.Drakšui galimybės pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Strasbūro teismo nuomone, nebuvo jokios institucijos, galinčios ištirti ir nustatyti klaidas, kurias VSD galėjo padaryti ir padarė atlikdamas operatyvinius veiksmus.
A.Drakšas siekė iš Lietuvos prisiteisti 250 tūkst. eurų (862,5 tūkst. litų) neturtinės žalos. Savo pareiškime verslininkas teigė, kad paviešinus pokalbių įrašus, kuriuose, be kita ko, buvo girdėti, kaip A.Drakšas keikiasi, nukentėjo jo reputacija. Be to, A.Drakšas tikino, kad paviešinus pokalbius pablogėjo jo sveikata - esą 2003 metų gruodį išsivystė arterinė hipertenzija, o 2004 metų sausį ištiko insultas.
EŽTT suabejojo medicininės pažymos patikimumu ir konstatavo, kad pokalbių paviešinimas buvo tik vienas iš daugelio įvykių, kurie galėjo lemti A.Drakšo sveikatos pablogėjimą. Strasbūro teismas priteisė A.Drakšui gerokai mažesnę - 4 tūkst. eurų (13,8 tūkst. litų) - sumą. Lietuvai taip pat teks padengti A.Drakšo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. litų).
Bylą nagrinėjusios EŽTT kolegijos sudėtyje buvo teisėja iš Lietuvos Danutė Jočienė. Ji paskelbė atskirąją nuomonę dėl neturtinės žalos atlyginimo. D.Jočienė pareiškė sutinkanti su Strasbūro teismo sprendimu, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją. Tačiau ji paaiškino mananti, kad, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, jau pats konvencijos pažeidimo fakto pripažinimas būtų pakankama satisfakcija A.Drakšui.
"Sprendimas priteisti 4 tūkst. eurų už neturtinę žalą man atrodo visiškai netinkamas", - rašoma D.Jočienės atskirojoje nuomonėje.