„Iš tikrųjų šalys gali savo ruožtu ratifikuoti šį dokumentą, tačiau iš principo aš nematau, kaip ACTA susitarimas galėtų veikti Europos Sąjungoje (ES), jeigu jo nėra ratifikavusi ES. Netgi sakyčiau, kad Lietuvoje ratifikavimo klausimas iš esmės yra beprasmis, nes Europos Parlamentas tą klausimą jau išsprendė. Tačiau norėdamas iš esmės galbūt ir pasveikinti šitą sprendimą, turiu pasakyti, kad tai nereiškia, jog visos diskusijos šitoje vietoje apskritai baigiasi“, - BNS sakė ministras.
Pasak R. Šimašiaus, ir Europos Komisijai (EK), ir ES šalims narėms labai rimtai reikėtų galvoti, kaip pertvarkyti intelektinės nuosavybės gynimo sistemą, nes egzistuojantys tokios nuosavybės gynymo instrumentai nebeatitinka šiandienos realijų.
„Technologinis progresas, kūryba, produktų dauginimas, tam tikras tobulinimas vyksta tokiais tempais, kad bent jau, man atrodo,tampa ganėtinai akivaizdu, jog intelektinės nuosavybės apsauga progresą ir kūrybiškumą ne tiek skatina, kiek stabdo. Tą mes galime pamatyti vien apžvelgę teisnius ginčus dėl intelektinės nuosavybės - kiek tai yra sustabdę įvairių inovacijų diegimo visuomenėje, jų patekimo į žmonių namus“, - aiškino teisingumo ministras.
Jis pabrėžė, kad EP sprendimą galėjo lemti ir paviršutiniškas požiūris į problemą.
Europos Parlamentas šią savaitę atmetė prieštaringai vertinamą dokumentą. Europarlamentarai ignoravo EK pareiškimus, kad šios sutarties reikia kompanijų, kurioms kenkia plagijavimas ir piratavimas, ekonominiams interesams apginti.
Dėl sutarties, kuria siekiama nustatyti tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus, kilo protestai, kurių dalyviai teigia, kad tokia sutartimi būtų suvaržyta interneto laisvė.