Tokios išvados priėjo Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus sudaryta speciali komisija, patikrinusi V. Dovidaičio darbą.
Su komisijos išvadomis artimiausiu metu turėtų būti supažinti Teisėjų tarybos nariai, kurie penktadienį turėtų svarstyti galimos korupcijos Vilniaus apygardos teisme klausimą. Į posėdį yra kviečiamas ne tik V. Dovidaitis, teismo pirmininkas Artūras Šumskas, bet ir R. Skirtunas, kurį prezidentė jau siūlo atleisti iš teisėjo pareigų už teisėjo vardo pažeminimą.
Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai neoficialiai užsimena, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojančių prokurorų gali būti prašoma kreiptis į generalinį prokurorą Darių Valį, siūlant Seime inicijuoti teisinės neliečiamybės panaikinimo V. Dovidaičiui klausimo svarstymą – pirminiai duomenys rodo, jog paskirdamas bylą R. Skirtunui skyriaus pirmininkas esą galėjo suklastoti dokumentą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Prokuratūra šios informacijos kol kas oficialiai nekomentuoja, tuo tarpu V. Dovidaitis jau yra apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnų.
Informaciją apie teisėją STT agentai gavo iš Policijos departamento
Kol Seimo komisija svarsto, ar leisti leidimą darbui su slapta informacija turėjusį R. Skirtuną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, aiškėja ir nauji faktai galimos korupcijos byloje.
DELFI šaltinių teigimu, dar praėjusių metų lapkričio 17-ąją R. Skirtuno darbo kabinete apsilankęs šiuo metu suimtas advokatas Vitoldas Petravičius teisėjo klausė, ar jis turėtų galimybę apeliacine tvarka nagrinėti verslininko Laimono Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą bei priimti kaltinamajam palankų išteisinamąjį nuosprendį.
Šaltinių teigimu, būtent šio pokalbio metu buvo sutarta, kad teisėjas pirmininkaus verslininko byloje. Tiesa, L. Jurgelevičiaus byla tuo metu dar net nebuvo išnagrinėta pirmosios instancijos – Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teisme, kuris nuosprendį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo paskelbė tik gruodžio 12-ąją.
Tada teismas verslininkui skyrė 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko galioti jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jeigu R. Skirtuno vadovaujama teisėjų kolegija L. Jurgelevičių būtų išteisinusi, jam būtų pavykę išvengti 385 tūkst. Lt prievolės valstybei.
R. Skirtunu STT agentai susidomėjo gavę slaptą medžiagą iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų, kurie tyrė garsią kontrabandos bylą, kai praėjusiais metais už grotų pakliuvo daugiau kaip 20 asmenų, tarp jų – „dambrauskinių“ grupuotės narys Marijanas Taraškevičius. Su teisėjo veikla susijęs tyrimas buvo išskirtas į atskirą.
V.Dovidaitis pripažino, kad padarė formalų pažeidimą
Generalinis prokuroras D. Valys yra sakęs, kad 30 tūkst. Lt kyšio paėmimu įtariamas teisėjas R. Skirtunas ėmėsi veiksmų, kad būtent jam būtų paskirta nagrinėti verslininko L. Jurgelevičiaus baudžiamoji byla apeliacine tvarka.
Bylas Vilniaus apygardos teismo teisėjams skirstantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. Dovidaitis anksčiau DELFI yra sakęs, kad jį nustebino tokie generalinio prokuroro teiginiai, be to, jis kategoriškai neigė, kad R. Skirtunas ar kas nors kitas būtų jo prašęs paskirti L. Jurgelevičiaus bylą.
„Nei jis pas mane, nei kas nors kitas nebuvo atėjęs, nei aš girdėjau, kad yra tokia byla, atvirai sakant, tikrai nežinau“, – prieš savaitę sakė skyriaus pirmininkas.
Pasak jo, yra numatytos bylų skirstymo taisyklės, kuriomis privaloma vadovautis skirstant bylas.
„Tą dieną buvo paskirtos buvo 9 bylos kovo 13 d. nagrinėjimui, buvo sudarytos trys kolegijos – iš pradžių buvo sudaryta viena kolegija, bet vienas teisėjas negalėjo nagrinėti dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime, todėl buvo pakeista kolegija, – sakė V. Dovidaitis. – Tada teisėja L. Ulbienė buvo paskirta pranešėja, o kolegijos nariais tapo R. Skirtunas ir teisėja Virginija Švedienė”.
Pasak jo, L. Jurgelevičiaus bylą teisėja L. Ulbienė gavo sausio 24 d. – ji iš karto kreipėsi į skyriaus pirmininką ir pranešė, jog yra iš anksto įsigijusi kelialapį atostogoms į JAV. Tą pačią dieną ji parašė pareiškimą išleisti atostogų kovo mėnesį.
Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teigė, kad L. Ulbienei kovo 13-ąją buvo paskirtos dvi apeliacinės bylos, todėl jas teko perskirstyti – vieną skirti V. Švedienei, o kitą – R. Skirtunui. Kadangi V. Švedienės pirmininkaujama byla turėjo būti nagrinėjama 8.30 val., pagal teismo taisykles, ji negalėjo pirmininkauti L. Jurgelevičiaus byloje, kurioje posėdis buvo numatytas 9 val. Būtent dėl to dabar jau į korupcijos skandalą pakliuvusio verslininko byla buvo paskirta R. Skirtunui.
„Formalus pažeidimas gal ir yra, bet jo nematau – norėjau tinkamai organizuoti mūsų kolegijų darbą, kuo mažiau į kolegijas įtraukiame žmonių, tuo greičiau ir paprasčiau nagrinėjamos bylos“, – yra sakęs V. Dovidaitis.
Antradienį Seimo laikinojoje komisijoje apsilankęs R. Skirtunas bylos, kurioje figūruoja jo pavardė, detalių nekomentavo. Paklaustas, ar ėmė kyšį, R. Skirtunas paragino žurnalistus neatiminėti iš prokurorų duonos.