Šią informaciją DELFI patvirtino Marijampolės apskrities policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Dainius Zubas.
Buvęs nušalintojo prezidento Rolando Pakso vadovaujamos partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys, buvęs Kalvarijos savivaldybės tarybos narys A. Geležius yra nuteistas keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme dėl dviejų žmonių nužudymo – aukų kūnai iki šiol nėra rasti.
Nuo teisėsaugos A. Geležius pasislėpė po jam priimto apkaltinamojo nuosprendžio – jis slapta išvyko iš Lietuvos, tačiau Rusijoje apsigyveno ne iš karto.
„Jis Rusijoje turi pabėgėlio statusą, bet šiuo metu yra peržiūrimas šio statuso suteikimas – būtent šis statusas yra kliūtis dėl jo išdavimo Lietuvai, – sakė D. Zubas. – Mums labai keista, kad jis gavo pabėgėlio statusą, bet faktas – jis jį turi. Ir jeigu prieglobstis bus panaikintas, tikėtina, jau greitai bus perduotas Lietuvai.“
Pasak pareigūno, vienas ieškomiausių Lietuvos nusikaltėlių buvo sulaikytas dar praėjusių metų spalio 30 d. Karaliaučiuje, kur ne vienerius metus gyveno.
„Visa jo aplinka žino, kad yra sulaikytas – tai buvo labai sunki paieška, kurią iš pradžių vykdė Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB), po to – Marijampolės policija, – sakė D. Zubas. – Kad A. Geležius buvo surastas, yra didelis mano kolegų nuopelnas – mes dabar dedame visas pastangas, kad jis būtų perduotas teisingumui į Lietuvą įvykdyti.“
Kad buvęs politikas būtų nuteistas, dideles pastangas dėjo prokurorai, kurie visą laiką buvo įsitikinę, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina A. Geležiaus kaltę – jie net pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo pristatę du buvusius Kauno kūno kultūros instituto studentus, kurie smulkiai papasakojo, kaip R. Akelis ir Z. Valinčius buvo nuvežti į mišką, nužudyti, o paskui užkasti duobėje. Šiuos parodymus buvę įtariamieji, vėliau tapę liudytojais (nes nežinojo, kad vyriškius ketinama nužudyti), ikiteisminio tyrimo teisėjui davė būdami suimti.
Netrukus po to į laisvę išleisti ir liudytojais tapę A. Geležiaus draugai savo poziciją pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad kalbėjo tik tai, ką jiems esą iš anksto buvo nurodę pareigūnai. Maža to, vienas liudytojas teisme pareiškė, kad išvis teisme nedavė parodymų, o jį išklausyti turėjęs teisėjas neva tik nukopijavo jo tyrėjams duotus parodymus.
Prokuratūros kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. Geležius dar 1994-ųjų balandžio 19-ąją apie 23 val. prie Papiliakalnių (Asijavičiaus) ežero esančiame miške, galėjo tyčia, kankindamas itin žiauriai, nužudyti negalinčius pasipriešinti ir esančius bejėgiškos būklės R. Akelį ir Z. Valinčių.
Pasak prokurorų, kaltinamasis įtarė, jog vyriškiai iš jo motinai priklausančio gyvenamojo namo galėjo pavogti jo broliui priklausančius maždaug 14-16 tūkstančių litų įvairia valiuta.
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, A. Geležius su bendrais R. Akelį ir Z. Valinčių nusivežė į mišką ir vienam jų virve surišo rankas, o kitam – surakino antrankiais ir pririšo prie medžių bei suguldė ant žemės. Vyriškiai buvo mušami ir verčiami prisipažinti dėl pinigų vagystės, tačiau R. Akelis ir Z. Valinčius neigė pavogę pinigus. Kai miške buvo iškasta duobė, A. Geležius esą vagims liepė į ją įlipti ir dar kartą ėmė grasinti, kad jeigu neprisipažins dėl pinigų vagystės, juos nušaus ir užkas.
Tuo metu vienas iš nukentėjusiųjų netikėtai iš virvių išsilaisvino rankas, iššoko iš duobės ir į A. Geležių bei tris jo bendrus šaudydamas iš revolverio bandė pasprukti.
Tačiau nesėkmingai – vyrai jį pagavo, vėl virve surišo rankas ir įstūmė atgal į duobę.
Pasak prokuratūros, po to A. Geležius, kaip buvo rašoma kaltinamojo akto medžiagoje, nušovė vieną vyriškių, o kitas ėmė maldauti pasigailėjimo – net žadėjo atiduoti tariamai pagrobtus pinigus.
„Nėr išeities, reikia dėt ir kitą“, – pasakęs šiuos žodžius A. Geležius esą nušovė ir kitą vyriškį. Juos kompanija ėmė užkasinėti duobėje.
„Užkasinėjant vienas iš nukentėjusiųjų pradėjo keltis. A. Geležius galvodamas, kad Z. Valinčius ir R. Akelis dar gyvi ir suvokdamas, kad gyvybė nukentėjusiesiems bus neišvengiamai atimta itin žiauriai ir kankinančiai, besikeliantį bei kitą nukentėjusįjį subadė atsivežtu ir tyrimo metu nenustatytu peiliu, padarydamas tyrimo metu nenustatytą skaičių dūrių bei pjautinių žaizdų, t.y. sąmoningai pasirinko tokį itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą“, – teigiama kaltinamajame akte.
Dviejų Kalvarijų gyventojų dingimo bylą pareigūnams sekėsi gana sunkiai – į tyrimą buvo įtraukta net speciali Policijos departamento pareigūnų grupė. Jų darbas buvo apsunkintas, nes į akiratį patekęs įtariamasis A. Geležius staiga pasislėpė. Po ilgo slapstimosi jis vis dėlto buvo surastas, tačiau visą laiką savo kaltę neigė.
Praėjus 10 metų po R. Akelio ir Z. Valinčiaus dingimo, 2005-ųjų pradžioje pareigūnai sulaikė kartu su A. Geležiumi Kauno kūno kultūros institute studijavusius Gintarą Mickevičių ir Gediminą Stankevičių. Jie prisipažino, kad kartu su Ukrainoje sulaikytu Giedriumi Juknevičiumi sutiko padėti A. Geležiui padėti pagąsdinti pinigų vagyste įtariamus du žmones.
G. Mickevičius pasakojo, kad miške A. Geležius vienam vaikinui rankas surišo virve, o kitą gulintį antrankiais prirakino prie medžio.
„A. Geležius pradėjo jų klausinėti, kur pinigai ir pritūpęs juos daužė rankomis per inkstus, – G. Mickevičius tikino, kad egzekucija vyko maždaug tris valandas. – Kad tuos vaikinus labiau paveiktų ir įbaugintų, A. Geležius kartu su G. Stankevičiumi jų akivaizdoje netoliese iškasė duobę. (...) Paskui kažkuris iš tų vyriškių išsilaisvino ir bėgdamas iš savadarbio ginklo į A. Geležių, G. Stankevičių ir jį pradėjo šaudyti, tačiau šūvių nesigirdėjo. Aš tą vyrą pasivijau, „daviau į kaulus“ ir atvedžiau atgal prie duobės. Tada A. Geležius, atrakinęs nuo medžio ir antrą vyrą bei vėl ant jo rankų uždėjęs antrankius, jiems abiem liepė lipti į duobę, ką pastarieji ir padarė“.
Kaip pasakojo G. Stankevičius, tuomet A. Geležius vėl pradėjo tuos vyrukus kamantinėti dėl pinigų vagystės, tačiau jie ir toliau neprisipažino.
„Po to A. Geležius keliais šūviais vieną vyruką nušovė. (...) Kitas vyrukas po jo draugo sušaudymo A. Geležiui pasakė: „Algi, pasigailėk, atiduosiu visus pinigus“.
Pasak G. Stankevičiaus, po egzekucijos A. Geležius juos parvežė į Kauną.
„Išleisdamas iš mašinos jis pasakė, kad jeigu mes kam nors „žioptelėsime“ apie tai, ką matėme, tai mums bus tas pats, kaip ir tiems dviems vyrukams“, – tyrėjams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui kalbėjo kaunietis. G. Stankevičius ir G. Mickevičius taip pat tikino, kad po kiek laiko A. Geležius siūlė grįžti į nusikaltimo vietą.
„Po kažkiek tai laiko A. Geležius man siūlė tuos lavonus perlaidoti, kadangi, pasak A. Geležiaus, aukų kišenėse yra 1000 JAV dolerių, kuriuos reikia pasiimti ir pasidalinti“, – teigė G. Mickevičius.
Kartu su A. Geležiumi į mišką vykę jo draugai savo parodymus patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją – buvo baiminamasi, kad įtariamieji vėliau gali savo poziciją pakeisti. Pareigūnų prielaidos pasitvirtino – į laisvę išleisti G. Mickevičius ir G. Stankevičius ėmė neigti savo žodžius.
Buvęs Kalvarijos politikas A. Geležius savo kaltės nepripažino, tačiau neneigė, kad tądien, kai dingo R. Akelis ir Z. Valinčius, su jais ir draugais iš Kauno kūno kultūros instituto vykęs su jais pasikalbėti. Anksčiau jis buvo pareiškęs, kad po vyriškių dingimo jis juos matęs miestelyje.
A. Geležius taip pat buvo kaltinamas dėl bandymo papirkti ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną iš Policijos departamento. Teigiama, kad 20 tūkst. litų kyšį bylą tiriančiam Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos vyriausiajam tyrėjui Egidijui Gudavičiui vyras siūlė už tai, kad šis kitiems tyrimą vykdantiems kolegoms ir jų veiklą kontroliuojančiam prokurorui suteiks dezinformaciją. Dėl jos tyrimas turėjo nukrypti klaidinga linkme.
Kalvarijos politikas buvo įsitikinęs, kad prokurorai ne tik iš karto jį paleis, bet ir nebekaltins ypač sunkiais nusikaltimais. A. Geležius taip pat buvo pripažintas kaltu ir dėl šio nusikaltimo.