Prokurorų kalbos vienoje reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylų bus sakomos apie dvi savaites. Kalbų pabaigoje paaiškės, kokias bausmes prokuratūra siūlo skirti 66 kaltinamiesiems.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato griežtas bausmes: pavyzdžiui, už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą taip pat gresia griežta bausmė. Įstatyme rašoma, kad tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo žudyti ar žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
„Gerbiamas teisme, nagrinėjamoje byloje kaltinamieji, pažeisdami tarptautinius įsipareigojimus, naudojo uždraustas karo priemones, turėjo tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos santvarką ir jos teritorinį vientisumą“, – kalbos pradžioje sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius.
Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems asmenis.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiami 66 kaltinamieji, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Prokurorai sako, kad šioje byloje svarbu apžvelgti ir valstybės raidą.
Prokurorai G. Paškevičius ir Daiva Skorupskaitė Lisauskienė paminėjo 1918 vasario 16 dieną paskelbtą Lietuvos Nepriklausomybės aktą, 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytą Ribentropo-Molotovo paktą, Sąjūdžio Steigiamąjį suvažiavimą 1988 metų spalio 25-ąją, 1989 metų rugpjūčio 23 dieną įvykusį Baltijos kelią ir jame pasmerktą Molotovo-Ribentropo paktą.
„Teisės aktai leidžia konstatuoti, kad po 1990 metų Lietuvoje neveikė jokios kitos svetimos valstybės Konstitucija, Atkuriamasis Seimas realiai pradėjo įgyvendinti suverenitetą“, – sakė prokuroras G. Paškevičius.
1999 metais kitoje Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.