Apylinkių teismai bus sujungiami teritoriniu principu: Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos apylinkių teismai prijungiami prie Alytaus rajono apylinkės teismo, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių – prie Kauno apylinkės teismo, Klaipėdos rajono apylinkės teismas – prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio apylinkių teismai – prie Marijampolės rajono apylinkės teismo.
Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio apylinkių teismai taps Panevėžio miesto apylinkės teismo dalimi. Kretingos, Palangos, Skuodo apylinkių teismai bus prijungiami prie Plungės rajono apylinkės teismo, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir Raseinių – prie Šiaulių apylinkės teismo, Šilalės bei Šilutės – prie Tauragės rajono apylinkės teismo, Akmenės ir Mažeikių – prie Telšių rajono apylinkės teismo.
Utenos rajono apylinkės teismo padaliniais taptų Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Visagino ir Zarasų apylinkių teismai. Vilniaus rajono apylinkės teismui priklausytų dabartiniai Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės apylinkių teismai.
Be to, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų administraciniai teismai prijungiami prie Kauno apygardos administracinio teismo.
Dabar veikia 49 apylinkių teismų, daugiau nei pusėje jų yra 3–5 teisėjų etatai. Pasak pertvarkos iniciatorės Teisingumo ministerijos, nauja struktūra paspartins bylų nagrinėjimą, sudarys sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodinti teisėjų darbo krūvį bei efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius.
Sujungus teismus, teismo rūmų šalyje liks tiek pat, kiek yra dabar. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jų administravimas bus vykdomas iš keliolikos pagrindinių centrų.