Seimui pristatė teismų reformą: ko laukti?

Seimo posėdyje pateiktas Teisėjų tarybos inicijuotas ir Teisingumo ministerijos bendradarbiaujant su Nacionaline teismų administracija parengtas įstatymų projektų paketas. Pagal jį būtų sujungti apylinkių ir apygardų administraciniai teismai. Taip pat tai leis paspartinti bylų nagrinėjimą, sudaryti sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodinti teisėjų darbo krūvį bei efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir materialinius išteklius. Tokius argumentus pateikia Teisingumo ministerija.

„Sustambinus apylinkių teismus, tolygiau pasiskirstytų teisėjų darbo krūvis, todėl ir žmonėms teismų sprendimų reikėtų laukti trumpiau. Be to, teisėjai labiau įsigilintų į bylas, kadangi būtų sudarytos galimybės jiems specializuotis atskirose teisės srityse“, - ministerijos pranešime spaudai pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Įstatymų projektuose numatyta, kad šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai būtų sujungti į 12 apylinkių teismų. Po reformos liktų Vilniaus miesto apylinkės teismas, Vilniaus rajono apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Panevėžio apylinkės teismas, Alytaus apylinkės teismas, Marijampolės apylinkės teismas, Plungės apylinkės teismas, Tauragės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas ir Utenos apylinkės teismas.

Kai kurie šiuo metu veikiantys teismai būtų prijungiami prie kitų teismų, vietoj veikusių atskirų teismų įsteigiant teismų padalinius – teismų rūmus.

Taip pat planuojama 4 apygardų administracinius teismus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sujungti į vieną Regionų apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nesiūloma įtraukti į reorganizavimo procesą, atsižvelgiant į jo specifinę kompetenciją, nustatytą įstatymuose.

Teigiama, kad asmenys dėl tokio reorganizavimo neturėtų patirti nepatogumų, pavyzdžiui, bendrai visiems apylinkės teismą sudarantiems teismo rūmams galėtų būti skirstomos bylos, nagrinėtinos rašytinio proceso tvarka, tačiau skirstant bylas, nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, iš teismo rūmų sudarytame teisme turės būti atsižvelgiama į taikytinas įstatymuose įtvirtintas teritorinio teismingumo taisykles.

Taip pat teismų stambinimas leistų lanksčiai reaguoti į vietos gyventojų poreikius ir prireikus, esant konkretiems įstatymuose nustatytiems kriterijams, rengti teismo posėdžius vietos savivaldos institucijų suteiktose patalpose, arčiau į teismą besikreipiančių gyventojų esančiose vietovėse, kur būtų patogiau atvykti proceso šalims. Tai mažintų atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių buvimo vietų, o tuo pačiu ir proceso dalyvių patiriamas bylų nagrinėjimo išlaidas.

Be to, po reformos sustambintuose teismuose būtų sutelkti šiuo metu atskiruose teismuose esantys ūkiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, centralizavus žmogiškuosius išteklius, teismo administracijoje dirbantys asmenys, pavyzdžiui, buhalteriai, informacinių technologijų specialistai, vertėjai, galėtų savo funkcijas vykdyti užtikrindami tinkamą visų teismą sudarančių padalinių funkcionavimą.

Teisingumo ministerijos parengtuose teisės aktų projektuose siūloma, kad reorganizuoti teismai darbą pradėtų nuo 2016 m. sausio 1 d.

Su teisės aktų projektais galima susipažinti Teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje.