„Man paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad mano buvęs sutuoktinis yra sumuštas savo namuose ir jie negali patekti į namus, todėl turiu atvažiuoti, – netrukus atvykusi pamačiau baisų vaizdą – buvęs vyras gulėjo be sąmonės, jam iki kelių buvo nuleistos apatinės kelnaitės, matėsi nuogas užpakalis, – vėliau pasakojo prieš keliolika metų santuoką nutraukusi moteris. – Kambaryje buvo daug kraujo, net aptaškytos sienos, taip pat ir tarp jo kojų, o šalia jų buvo numesta metalinė dviračio pompa, ji taip pat buvo kruvina.“
Vaizdas, kurį pamatė vienkiemyje gyvenusio vienišiaus namuose, šokiravo ir policijos pareigūnus – maždaug parą be sąmonės išbuvęs vyras į ligoninę buvo išvežtas tik tada, kai viena moteris, mačiusi savo draugų surengtą egzekuciją, nutarė paskambinti ir iškviesti pagalbą. Tada paaiškėjo, kad vyrui ne tik į išangę buvo kišama pompa ir taip žalojami vidaus organai, bet ir pučiamas oras, dėl ko buvo aptaškytos namo sienos.
Po kelių dienų ligoninėje atsigavęs sunkiai sužalotas vyras policijos pareigūnams nieko negalėjo papasakoti apie tai, kas vyko jo namuose – jis teisinosi, kad atsibudęs iš komos nieko neprisimena. Atminties jis neatgavo ir po mėnesio, kai policijos tyrėjai jį dar kartą bandė apklausti, o dar po mėnesio nuo lėtinės išeminės širdies ligos jis mirė.
Išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko vos už kelių kilometrų nuo Visagino nutolusiame Magūnų kaime, policijos pareigūnams nebuvo lengva – išgertuvių dalyviai kaip įmanydami bandė kratytis atsakomybės, tik pripažino, jog girtavo ir vienišių apvogė. Jų atmintis „pagerėjo“ tik vėliau, kai pareigūnai surinko pakankamai duomenų apie tai, kas tą vakarą įvyko vienkiemyje.
Paaiškėjo, kad Visagine gyvenantis kartą teistas Alfredas Norkūnas bei du kartus teistas jo bičiulis Dmitrijus Sinkevičius (Dmitrij Sinkevič) bei pastarojo sugyventinė su mažamečiu vaiku tądien atvyko prie ežero pažvejoti, prie jų prisijungė ir netoliese gyvenęs nukentėjusysis, išsiilgęs kompanijos. Kad žvejyba būtų sėkmingesnė, jis atvykėlius pavaišino degtine, o vėliau pakvietė išgertuves pratęsti savo namuose, nes kartu buvusiai mažametei mergaitei sušlapo kojos. Be to, jis tikėjosi, kad nepažįstamieji jam pagelbės – padės sutaisyti sugedusį televizorių.
Kiek laiko išgertuvės tęsėsi nukentėjusiojo sodyboje, taip ir liko neaišku, tačiau dar tą patį vakarą tarp vyrų kilo konfliktas – kartu su vyrais buvusi moteris pareiškė, kad tuo metu, kai šie nematė, sodybos šeimininkas esą jai pasiūlė užsiimti seksu. Moterį tai įžeidė – ji pasiskundė savo sugyventiniui.
O tada ir kilo tikrų tikriausia drama: šeimininkas buvo sumuštas, A. Norkūnas ir D. Sinkevičius nutarė jį apvogti, todėl namuose ėmė ieškoti bent kiek vertingesnių daiktų. Kai surado šeimininkui priklausančią banko mokėjimo kortelę, pareikalavo, kad šis pasakytų jos slaptažodį. Tačiau šis nesutiko.
Toks jo elgesys kaip reikiant supykdė vyrus – jie šeimininką ir toliau daužė, o paskui susiradę ant spintelės padėtą metalinę dviračio pompą nusprendė surengti egzekuciją: vyrą parvertė ant staliuko, numovė kelnes ir apatines kelnaites, o tada pasimėgaudami pompą ėmė kaišioti į išangę.
Ne savu balsu iš skausmo klykiantis vyras dar bandė priešintis, bet atėjūnai buvo stipresni, jie vis kišo ir kišo pompą, šaukdami, kad sodybos šeimininkas nedelsiant pasakytų banko kortelės slaptažodį.
„Buvau virtuvėje ir girdėjau iš kambario sklindantį didelį triukšmą, – vėliau policijos pareigūnams pasakojo vieno siaubūnų sugyventinė. – Girdėjau, kaip mano sugyventinis su draugu reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą, bet vyriškis jo nepasakė, rėkė, kad jo nepasakys. Tada nusprendžiau užeiti į kambarį ir pasižiūrėti, kas ten vyksta – užėjusi pamačiau, kad į vyro išangę yra įkišta pompa. Ji buvo geležinė, apie 30 cm ilgio ir apie 5 cm skersmens. Vyriškis gulėjo ant stalo, jis buvo nurengtas, ant jo buvo tik trumpikės, kurios buvo nuleistos, ant stalo ir ant grindų buvo daug kraujo.“
Išsigandusi moteris nutarė pagąsdinti vyrus – pareiškė, kad lauke, prie namo, yra kažkokia moteris, kuri, ko gero, telefonu skambina policjai.
„A. Norkūnas išėjo į lauką, tačiau ten nieko nebuvo, nes aš sumelavau, norėjau, kad jie liautųsi, o ir pati norėjau kuo greičiau išeiti iš šio namo, tačiau jie kažkaip buvo uždarę duris ir aš su vaiku negalėjau išeiti, – pasakojo ji. – Kai A. Norkūnas ėjo pažiūrėti ar yra moteris, norėjau išsmukti iš namo, tačiau man nepasisekė. O paskui pro praviras duris mačiau, kaip jis su mano sugyventiniu tam vyriškiui kaišiojo pompą į išangę ir rėkė „kodas, kodas“. Vyras kažką sakė „aš nieko nesakysiu“, o jie toliau į išangę jam kaišiojo tą pompą. Tam vyrui iš kažkur tryško kraujas. Tai buvo bjaurus ir baisus vaizdas, tada mano dukra pradėjo triukšmauti, ėmiau šaukti, kad vaikas nerimauja.“
Moteris sakė, kad namo šeimininkas taip ir nepasakė banko kortelės kodo, tačiau jos sugyventinis „iš kažkur surado kažkokius tai lapus su kodu“, jie tada paliko sodybą. Ji taip pat pridūrė, kad iš karto norėjo nukentėjusiajam iškviesti greitosios pagalbos medikus, tačiau neturėjo galimybės – sugyventinis iš jos buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefoną, todėl medikams paskambino tik kitą dieną, tačiau nuo sadistų tai nuslėpė.
O šie, kaip vėliau paaiškėjo, net nebuvo girdėję, kad nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji pagalba, todėl po dviejų dienų nutarė nueiti į jo namus ir pasižiūrėti, ar šis po surengtos egzekucijos dar yra gyvas. Į kompaniją jie pasikvietė kitą savo sugėrovą Vinniką Aleksandrą (Vinnik Aleksandr), su kuriuo neseniai buvo susipažinę per kitas išgertuves.
„Iš jų pasakojimo sužinojau, kad buvo sumuštas vyriškis, jie man pasiūlė nueiti pažiūrėti, ar jam reikia greitosios pagalbos, – sakė V. Aleksandras. – Aišku, jie man nesakė, kad tas žmogus galėjo mirti, tačiau Visagine jau buvau girdėjęs, kad į ligoninę buvo atvežtas žmogus, kuriam buvo kišama pompa ir jis ligoninėje mirė, nors, kaip vėliau sužinojau, iš tikrųjų buvo gyvas.“
Kai nuvyko į nukentėjusiojo namus, vyrai jo nerado, todėl nutarė apvogti – iš namų pasiėmė televizorių, du pjūklus, dviratį bei guminę valtį.
Tai nebuvo vieninteliai daiktai, pavogti iš nukentėjusiojo namų – pirmą kartą, kai šiam surengė egzekuciją, A. Norkūnas ir D. Sinkevičius iš jo pagrobė ne tik banko mokėjimo kortelę, bet orinį šautuvą, peilį, mobilaus ryšio telefoną, piniginę su keliasdešimt eurų.
Šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai buvo nusprendę egzekuciją surengusius vyrus apkaltinti ne tik dėl plėšimo, svetimos banko kortelės panaudojimo (beje, ja taip ir nesugebėjo pasinaudoti, nes buvo suradę ne tą kodą), daiktų vagystės, bet ir dėl seksualinio prievartavimo, nes „panaudodami fizinį smurtą tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią kitokio fizinio sąlyčio būdu“.
Dėl visų šių nusikaltimų Visagino teismas juos buvo nuteisęs, tačiau nuteistieji nuosprendį apskundė apeliacine tvarka – aukštesnysis teismas nusprendė, kad šiuo atveju nukentėjusiajam pompą į išangę kaišioję vyrai nesiekė tenkinti lytinės aistros.
„Akivaizdu, kad pompą nuteistieji nukentėjusiajam į išangę kišo siekdami ne patenkinti savo lytinius poreikius ar aistrą, o žeminant ir kankinant nukentėjusįjį, išgauti banko kortelės, kurią, kaip byloje nustatyta iš jo pavogė, PIN kodą, – teisėjų kolegija pažymi, jog vien tik daiktų kitam kišimas asmeniui į išeinamąją angą, negali pats savaime būti traktuojamas kaip seksualinis prievartavimas, – nurodė teisėjo Valdo Ciesiūno pirmininkaujama kolegija. – Tam, be kita ko, yra reikalinga nustatyti tokių veiksmų tikslą – siekį tenkinti lytinę aistrą, kas yra būtinasis seksualinio prievartavimo požymis. Nagrinėjamoje byloje toks A. Norkūno ir D. Sinkevičiaus siekis nustatytas nebuvo.“
Pasak teismo, nepripažinus sadistų padaryto nusikaltimo seksualiniu prievartavimu, jie laikytini tik kaip jų įvykdyto plėšimo vieno iš objektyviosios pusės požymių – fizinio smurto, sudėtine dalimi.
„Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl šių veiksmų patyrė fizinį skausmą – liudytoja, vieno kaltinamųjų sugyventinė, ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu patvirtino, jog girdėjo, kaip nukentėjusysis rėkia iš skausmo ir matė daug kraujo, liudytojais apklausti policijos pareigūnai teigė, kad atvykus į įvykio vietą, matė gulintį nukentėjusįjį, kuriam ties išangės sritimi buvo kraujo“, – pažymėjo teismas.
Teisėjai nutarė, kad D. Sinkevičius už grotų turės praleisti 7 metus ir 5 mėnesius, jo bendras A. Norkūnas – 7 metus, o su jais nukentėjusįjį apvogęs V. Aleksandras kalėjime turės praleisti 1 metus.