„Jo lūpos virpėjo, veidas buvo iškreiptas nuo pykčio – labai bijojau, maniau, kad tai paskutinė mano gyvenimo diena“, – tikrą siaubo naktį viename Panevėžio daugiabutyje išgyvenusi moteris dar iki šiol negali atsigauti nuo patirto šoko.
Nors jos dabar jau buvęs draugas yra uždarytas į kalėjimą, ji dar ir šiandien nedrąsiai jaučiasi ne tik gatvėje, bet ir grįždama į namus – būtent į juos slapta pro langą patekęs vyras ją užpuolė ir kankino.
Kankino ir vis kartojo, kad ne tik ji, bet ir vienintelė dukra arba bus neįgalios, arba išvis negyvens. Kaip ir jis, nusprendęs geriau pasitraukti iš gyvenimo – jam atrod4 tai geresnis sprendimas nei dar kartą patekti į kalėjimą, kuris jam jau buvo tapę kone antraisiais namais.
Apie šią istoriją nerašė žiniasklaida – prieš moterį įvykdytas nusikaltimas yra susijęs ne tik su smurtu artimoje aplinkoje, bet ir su seksualine prievarta, todėl teisėsaugos pareigūnai kaip tik gali stengiasi apsaugoti nusikaltimų aukas. Būtent dėl šios priežasties Delfi.lt neskelbs siaubingą nusikaltimą padariusio vyro vardo ir pavardės – pagal šiuos duomenis kai kurie žmonės galės atpažinti tikrą pragarą patyrusią moterį.
„Jaučiausi pažeminta, labiau nei koks nors gyvulys“, – per vieną apklausą policijoje prisipažino nukentėjusioji.
Apie tai, kas nutiko jos nuomojamame bute, kalbėti nebuvo lengva – nors atrodė, kad tai įvyko ką tik, tačiau kaip įmanydama ji stengėsi pamiršti tas siaubingas valandas. O ir reikėjo laiko atsigauti nuo prievarta sugirdytų psichotropinių vaistų.
Bet ji surado drąsos – norėjo apsaugoti ne tik save, bet ir dukrą, kuri, nors ir jau yra sulaukusi pilnametystės, tačiau vis tiek pažeidžiama: „Jis grasino mano dukra, o ne sūnumis, nes puikiai žinojo, kad šie pasipriešins ir jį „pastatys“ į vietą.“
Kad taps tokio baisaus nusikaltimo auka, panevėžietė nesapnavo nė baisiausiame košmare – nors prieš tai jos sugyventinis, su kuriuo ji planavo susieti likusį savo gyvenimą, ir buvo smurtavęs, tačiau ji vylėsi, jog tai daugiau nepasikartos.
„Su juo pradėjome gyventi prieš dvejus metus – per šį laiką visko buvo, kartais apsipykdavome, jis gal tris kartus buvo išėjęs gyventi atskirai, bet maždaug po savaitės grįždavo, atsiprašydavo ir vėl jį priimdavau gyventi kartu, – pasakojo nukentėjusioji. – Ne iš karto, bet vėliau pastebėjau, kad mano sugyventinis yra ūmus, greitai tarsi degtukas užsidegantis, mėgstantis kitus kaltinti. Kartą jis man prisipažino, kad anksčiau, gal prieš 16 metų, buvo alkoholikas – gydėsi nuo alkoholizmo, lankėsi anoniminių alkoholikų grupėje. Bet svaigalų taip ir neatsisakė – kai tik susipykdavome ir jis išeidavo iš namų, vėliau grįžęs prisipažindavo, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Tačiau gyvenant kartu svaigalais nepiktnaudžiavo – kartais išgerdavo daugiausiai tris skardines alaus.“
Moteris sakė, kad jos sugyventinis buvo ne tik „karštakošis“, bet ir labai pavydus: „Nuolat keldavo pavydo scenas be jokio pagrindo“.
Ir kuo toliau, tuo labiau, atrodė, kad be pavydo scenų vyras net negali gyventi.
„Kai įsibėgėjo mūsų tarpusavio santykiai, jis vis mane kaltindavo, kad aš su visais vyrais koketuoju, juos kalbinu ir panašiai, – pasakojo panevėžietė. – Kartą, kai buvome susipykę ir gyvenome atskirai, susitikome mieste – jis paprašė jį nuvežti iki darbo. Pakeliui jis pradėjo aiškintis apie mūsų tolimesnius santykius, norėjo kartu gyventi, bet tada mes dar labiau susipykome – kai išlipome iš automobilio, santykius pradėjome aiškintis lauke. Jam nepatiko gyventi atskirai, jis norėjo gyventi kartu, priekaištavo, kad pas mane namuose lankosi kiti vyrai. Norėjau nutraukti šį ginčą ir jau ėjau sėstis į automobilį, bet jis man sugriebė už peties, tada galva trenkiausi į automobilio kraštą.“
Supratęs, ką padarė, vyras norėjo pasišalinti, bet netrukus sugrįžo – atsiprašė, o moteris jam atleido ir jie abu nutarė važiuoti ne į darbą, kaip buvo suplanavę, o į vyro išnuomotus namus.
Bet tai nebuvo tikras susitaikymas – moteris tada neplanavo toliau su vyru gyventi, todėl kitą dieną jis atėjo pas ją į darbą pasikalbėti: „Liepiau jam išeiti, bet jis nesutiko, vis reikalavo pasikalbėti, norėjo vėl kartu gyventi, nenorėjo skirtis. Jis tada mane tiesiog persekiojo, bijojau prie jo net paskambinti į policiją, todėl nuėjau pas seserį, kur ir išsikviečiau pagalbą. Atvykusi policija pamatė mano kairėje akyje kraujosruvą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas mums susitaikius.“
Tai buvo rimtas signalas prieš tai 5 kartus teistam vyrui – jeigu vėl prieš moterį pakels ranką, ne tik šios neteks, bet ir atsidurs už grotų. Metus jis nesmurtavo, tik nuolat sukeldavo beprasmius konfliktus – vėl ir vėl savo draugę vis kaltino neištikimybe, pažymėdamas, jog šiai nepriekaištautų, jeigu ji neieškotų kitų vyrų.
Taip buvo ir vieną rytą, kai jis sugrįžo į namus – tuo metu jo sugyventinė dar gulėjo lovoje, nes tądien buvo ne darbo diena.
„Atėjęs į kambarį jis pradėjo priekaištauti, kelti pavydo scenas, sakydamas, kad lakstau pas kitus vyrus, jo negerbiu, – sakė moteris. – Iš tikrųjų taip nėra, nežinau, dėl ko jis taip prisigalvoja. Nenorėjau klausytis jo kalbų, todėl apsirengiau, pasakiau, kad išeisiu iš namų, kol jis nurims. Bet jis neleido – pasakė „sėsk ir sėdėk“. Aš vis tiek dar tebestovėjau, o jis ir toliau kalbėjo nebūtus dalykus, buvo įsiutęs ir tada priėjo prie pat manęs ir dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairės kojos šlaunį. Tik tada atsisėdau ant lovos, o jis ir toliau mane barė, kaltino, jis buvo labai įsiutęs. O paskui kumščiu smogė man į veidą.“
Moteris norėjo išsikviesti pagalbą, bet sugyventinis neleido naudotis telefonu: „Nenorėjau jam sakyti, kad noriu kviesti policiją, todėl telefoną padėjau, jo labai jo bijojau. Po to jis ėmė kalbėti ramesniu balso tonu, nukreipė pokalbio temą, dėl to visa situacija aprimo.“
Nors vėliau sugyventiniai buvo išvažiavę prie tvenkinio, kur ilsėjosi ir kepė šašlykus, tačiau moteris vis tiek kreipėsi į policiją – kitą rytą ji namuose nerado ne tik savo dokumentų, bet ir automobilio raktelių.
„Nebenoriu, kad jis gyventų su manimi, aš jo bijau, noriu, jog jis iš mano nuomojamo buto būtų iškraustytas“, – policijoje aiškino moteris.
Reaguodami į gautą informaciją pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, vyrui buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi, taip pat jam buvo uždrausta artintis prie savo sugyventinės.
Tačiau šie įpareigojimai vyrui visai nerūpėjo, o moteris manė, kad pagaliau galės atversti naują gyvenimo puslapį.
Deja, netrukus gyvenimas tapo tikru pragaru.
„Tą vakarą grįžau į namus, nieko blogo neįtariau, nes durys buvo užrakintos, o jis neturėjo rakto ir į butą negalėjo patekti, bet vos tik įėjau į vidų, jis staiga pripuolė prie manęs ir prikišo peilį prie kaklo, – siaubingą istoriją pasakojo nukentėjusioji. – Tada labai išsigandau, sutrikau, mane kamavo didelė baimė, nesupratau, kaip jis įėjo į namus. Iš pradžių bandžiau net rėkti, klykti, bet jis pasakė, kad nerėkčiau, nes vis tiek manęs niekas negirdės, taip pat pridūrė, jog tuo atveju, jeigu elgsiuosi ramiai, man nieko nenutiks. Manau, kad peilį jis man buvo pridėjęs prie gerklės, nes norėjo, jog vykdyčiau jo norus, o jis būtų užtikrintas, kad jam paklusiu.“
Atstumtas sugyventinis jai nesakė, ko siekia tokiu elgesiu: „ Jis tik mane įspėjo, jog neturėčiau tikėtis laimingos pabaigos – sakė, kad „man taip ar taip jau šakės, tu parašei prieš mane pareiškimą, man nebėra gyvenimo, nori kad aš tau padaryčiau plačią šypseną“. Netrukus jis „peršoko“ prie kitos minties: „Bus tau čia su visais duotis, su tais seniais, va, padarysiu „invalidę“ ir niekas nežiūrės į tave daugiau“. Jis tuo metu kalbėjo apie mano suluošinimą, visą laiką neatitraukdamas peilį laikė man prie kaklo – jaučiau skausmą, kartais aštresnį, kartais stipresnį. Jis pasakė: „Nesimuistyk, va, vienas pasisukimas ir gerklė perpjauta“. Tada jis ranką, kurioje buvo peilis, atitraukė, o kita ranka man užspaudė už gerklės ir parodė rankose laikomą peilį. Tuo metu nepastebėjau, kad peilis ir jo ranka yra kruvina, tik jaučiau skausmą kakle, suvokiau, kad šis skausmas nuo peilio įbrėžimo ar įdrėskimo.Jis buvo kruvinas, bet to nepastebėjau. „Jei spurdėsi, priešinsiesi, bus su tavimi baigta, perpjausiu miego arteriją, nė vienas vyras į tave nežiūrės, o kita bus tavo dukra, žinau, kur ji dirba ir gyvena“. Manau, jis grasina todėl, jog ji yra silpniausia, dar jauna moteris. Mane labai išgąsdino tokie žodžiai, nes jis grasino ne tik man, bet ir dukrai.“
Supratusi, į kokią situaciją pateko, moteris vyrą bandė raminti, aiškino, kad situacija nėra beviltiška, problemas dar galima išspręsti.
„Ką čia bespręsti, man jau vis tiek tas pats“, – vyras net nenorėjo leistis į kalbas.
Jis niekada iš rankų nepaleido peilio, kurį ir toliau laikė prispaudęs prie kaklo, ne kartą grasino, kad padarys bet ką, kad tik daugiau niekada negrįžtų į kalėjimą.
„Stengiausi į jį nežiūrėti, bet jo lūpos virpėjo, veidas buvo šiek tiek iškreiptas nuo pykčio, tokio jo anksčiau nesu mačiusi“,– prisipažino nukentėjusioji.
Jos teigimu, tada vyras ją nuvedė į kambarį ir liepė gultis į lovą. Ji buvo priversta klusniai vykdyti nurodymus.
„Tada jis man davė išgerti keturias tabletes, kurias buvo atsinešęs, norėjo, kad aprimčiau – tai buvo clonazepamas, raminamieji vaistai, – moteris negalėjo pasakyti, iš kur jos sugyventinis galėjo gauti šiuos receptinius medikamentus. – Negalėjau nuryti tablečių, tada jis mane nutempė į virtuvę, įpylė vandens ir liepė užsigerti. Norėjau jas išspjauti, bet nepavyko – buvau priversta jas praryti. Tada jis vėl ėmė mane tempti link lovos, liepė gultis, o pats toliau mane visaip keikė ir nuolat žiūrėjo į laikrodį, klausdamas, kodėl neveikia tabletės. Iš tikrųjų, tuo metu dar nejaučiau tablečių poveikio, bet pamenu, kad įsiutęs jis man kartą sudavė smūgį į veidą ties antakiu, man labai sunku viską prisiminti, kas tada vyko… Pamenu, jis įrėmęs peilį mane nuvedė į tualetą, kur išsivėmiau, o tada atvedė į lovą – ties rankomis ir kojomis, per riešus ir ties čiurnomis mane surišo virve. Nežinau, kodėl jis taip pasielgė – gal norėjo, kad nejudėčiau ir nesiblaškyčiau.“
Tada vyras moteriai liepė nusirengti, ji pajuto, kad jau pradėjo veikti raminantys vaistai: „Jaučiau, kaip dingsta pojūčiai ir sąmonė, tada gulėjau ant nugaros surišta, kai jis nutarė mane išžaginti.“
Vėliau paaiškėjo, kad taip ir padarė, o paskui dar pasipiktino, jog ši nepasitenkino. „Juk žinai, kad ne visada pasitenkinu“, – situaciją bandė glaistyti nukentėjusioji.
Per apklausą policijoje ji sakė, kad dėl išgertų vaistų visą naktį miegojo „kaip užmušta“ – nieko nejuto ir negirdėjo.
„Ryte pabudau nuo žadintuvo garso, man vis dar buvo silpna, svirduliavau – pamačiau, kad ant rankų ir kojų jau nebebuvo surištų virvių, – pasakojimą tęsė nukentėjusioji. – Man reikėjo važiuoti į darbą, tačiau jis man pasakė, kad tokios būklės negalėsiu vairuoti – esu apsvaigusi ir nepailsėjusi nuo vaistų. Jis pats pasisiūlė mane nuvežti mano tarnybiniu automobiliu – sutikau, nes tuo metu labai norėjau pasiekti savo darbą, bijojau likti su juo namuose.“
Kai vyras moterį nuvežė iki darbo vietos, jie sutarė, kad vėl susitiks po kelių valandų – per šį laiką buvęs sugyventinis nutarė nuvažiuoti sutvarkyti tėvų kapų.
„Tada paskambinau dukrai, marčiai ir papasakojau, kas nutiko – mes iš karto nuvažiavome į policiją“, – sakė ji.
Prie moters darbo atvykęs jos sugyventinis suprato, kad ši jį apgavo, suvokė, jog ji galėjo kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, todėl nusprendė pasitraukti iš gyvenimo – nuvažiavęs prie tvenkinio alkoholinius gėrimus gėrė su psichotropiniais vaistais. Čia jį po kelių dienų surado policija – vyras buvo sunkiai apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje.
„Norėjau nusižudyti, – vėliau prisipažino vyras. – Visą laiką buvau automobilyje, pamenu, prie manęs buvo priėjusi vienuolė, kuri davė išgerti sultinio“, – jau išsiblaivęs apklausos metu kalbėjo vyras. Tiesa, vienuolę jis prisiminė „lyg per sapną“: „Gali būti, kad tikrai sapnavau, jos net nebuvo.“
Į areštinę uždarytas panevėžietis į laisvę taip ir nebuvo išleistas, teismo jis laukė būdamas suimtas. Tyrimo metu jis neigė, kad nuskriaudė savo sugyventinę – esą jokio peilio šiai nekišo prie gerklės, ji galėjo kur nors pati susižaloti.
Vyras neslėpė, kad tą vakarą namuose jautėsi įtampa, nes jis vėl sugyventinei priekaištavo dėl šios neištikimybės, dėl to net jai pasakė, jog daugiau nebenori gyventi ir pasitrauks iš gyvenimo savo noru.
„Mes ilgai kalbėjomės, ji mane atkalbinėjo nuo savižudybės, sakė, kad viskas bus gerai, atrasime išeitį, vėl gyvensime kartu, – apklausos metu kalbėjo jis. – Tokie jos žodžiai mane įtikino, eilinį kartą ja patikėjau, o ir ji man vėl davė žodį, kad bus ištikima, su kitais vyrais nebendraus. Tada mes susitaikėme ir pasimylėjome.“
Kai baudžiamoji byla pasiekė teismą, vyras pripažino visus kaltinimus, tačiau taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl taip žiauriai smurtavo prieš dabar jau buvusią savo sugyventinę.
„Dėl išgertų vaistų ne viską pamenu“, – teisinosi jis. Ir pridūrė, kad į sugyventinės namus, kai jam buvo uždrausta prie šios artintis, jis pateko pro balkoną, užlipdamas kopėčiomis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad savo buvusią draugę sumušęs, taip pat grasinęs nužudyti bei išžaginęs vyras už grotų turės praleisti 4 metus 6 mėnesius, taip pat jis nukentėjusiajai privalės sumokėti 8 tūkstančius eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pasak teismo, vyras peiliu grasino nužudyti nukentėjusiąją, sudavė kumščiais ne mažiau kaip 13 kartų, be to, įpjaudamas peiliu ne mažiau kaip 17 kartų, dėl ko jai nežymiai buvo sutrikdyta sveikata.
„Jis taip pat vertė nukentėjusiąją vartoti psichotropinę medžiagą, sugirdęs keturis vienetus „Clonazepam TC“ tablečių, ją apsvaigino, surišęs virvėmis jos rankas ir kojas, atėmė galimybę priešintis ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl fizinio suvaržymo ir apsvaiginimo psichotropine medžiaga, lytiškai santykiavo prieš jos valią“, – anot teismo, nukentėjusioji, patyrė fizinį skausmą, patyrė sužalojimus, turėjo didelius dvasinius išgyvenimus.
Be to, teismas pabrėžė, kad nukentėjusioji po lytinių santykių su dabar jau buvusiu sugyventiniu turėjo kreiptis pagalbos ne tik pas psichologus, bet ir ir venerologus, nes po priverstinių lytinių santykių buvo užkrėsta venerine liga.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|