Šiaulių apylinkės teismo sprendimu asmuo įpareigotas padengti izoliatoriaus patirtus nuostolius, tačiau neskubėjo to daryti, tad buvo kreiptasi į antstolį, pranešė Kalėjimų departamentas.
Anot jo atstovų, iš žalą padariusio kalinio buvo išieškota priteista suma, palūkanos, jam taip pat teko susimokėti ir už antstolio darbą.
Kiekvienas bausmių vykdymo įstaigoje esantis asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų įstaigai žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
„Ne paslaptis, kad kai kurie suimtieji ir nuteistieji nepaiso šių Civiliniame kodekse įtvirtintų pareigų ir tyčia niokoja bei gadina įstaigos turtą: laužo jiems išduotus plastikinius indus, plėšo patalynę, braižo gyvenamųjų kamerų sienas, gadina šviestuvus, niokoja santechnikos įrangą, daužo langus, – pažymi departamento atstovai. – Vandališka tyčinė veikla nelieka nepastebėta. Kiekvienas įstaigos turto sugadinimo ar suniokojimo atvejis laikomas įstaigai padaryta žala, o ją padaręs suimtasis ar nuteistasis privalo atlyginti žalą.“
Didžioji dauguma sugadinusių ar sunaikinusių įstaigos turtą, žalą atlygina gera valia, pervesdami į įstaigos sąskaitą apskaičiuotą pinigų sumą. Tačiau yra ir tokių, kurie vengia atsakyti už savo veiksmų pasekmes, žalos padarymo faktų nepripažįsta, net ir teismui įsikišus, priteistinos žalos nesirengia mokėti.
„Visais turto sunaikinimo ar tyčinio gadinimo atvejais kaltininkas privalo ją atlyginti, – pabrėžė Kalėjimų departamento atstovai. – Nesutikus to padaryti geranoriškai, prasideda teisminiai procesai. Tikėtis, kad žala bus „pamiršta“ – neverta.“