Dėl to, kad nežymiai sutrikdė nuteistojo iki gyvos galvos sveikatą, Vilniaus prokuratūra kaltinimus pareiškė trims Lukiškių TIK pareigūnams – kaltinimų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sulaukė Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai Vitalijus Šaikovskis, Tomas Vinciūnas ir Mindaugas Petraitis. Kaltinamųjų šioje byloje galėjo būti ir daugiau, tačiau jų teisėsaugai taip ir nepavyko nustatyti.
Nukentėjusiuoju nuo pareigūnų baudžiamojoje byloje yra pripažintas 39 metų Robertas Raulynas iš Vilkaviškio rajono – dar 2003 m. jis buvo nuteistas pačia griežčiausia bausme dėl to, kad panaudojo seksualinę prievartą prieš keturiolikmetę mergaitę, po to su savo bendrais nužudė jos motiną ir patėvį, slepiant šį nusikaltimą nužudytuosius apipylė benzinu ir padegė jų gyvenamąjį namą, o nepilnametę pagrobė.
Pirmadienį į Vilniaus miesto apylinkės teismą atvykusius žmones pasitiko neįprasti vaizdai – į teismo posėdžių salę nukentėjusįjį atlydėjo ir į kaltinamiesiems skirtą narvą pasodino automatais ginkluoti pareigūnai. Tokia apsauga skiriama tik už sunkiausius nusikaltimus nuteistiems asmenims – kitus nuteistuosius lydi tik konvojaus pareigūnai.
Baudžiamąją bylą, kurioje teisiami Lukiškių pareigūnai, pradėjo nagrinėti ne vienoje rezonansinėje istorijoje nuosprendį paskelbusi teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, valstybinį kaltinimą šioje byloje palaiko taip pat ne vieną garsų nusikaltėlį į kaltinamųjų suolą pasodinusi sostinės prokurorė Vita Gedvilienė. Pasak jos, nusikaltimas, kuriuo kaltinami prižiūrėtojai, pakenkė Lietuvos teisėsaugos įvaizdžiui.
„Baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino Kalėjimų departamento ir Lukiškių Tik autoritetą, padarė didelės žalos valstybei“, – teigė prokurorė.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad dar 2015 m. sausio 2 d. rytą darbą naktinėje pamainoje baigę pareigūnai dėl padaryto drausmės pažeidimo į laikinojo sulaikymo kamerą vedė antrankiais surakintą nuteistąjį R. Raulyną, o kai šis leidosi laiptais, paskui kalinį einantis V. Šaikovskis kartą nuteistajam lazda smogė į nugarą, dėl ko šis susvyravo ir bandydamas nepargriūti įsikniubo į priekyje ėjusio pareigūno T. Vinciūno drabužius. Kalinys išsilaikė, tačiau iš karto išgirdo, kaip vienas prižiūrėtojų garsiai sušuko, jog vyksta pareigūnų užpuolimas. O tada ir prasidėjo – iki gyvos galvos įkalintą nuteistąjį ėmė daužyti ir spardyti.
Vėliau ekspertai nustatė, kad R. Raulynui buvo suduota ne mažiau kaip 9 smūgiai į įvairias kūno vietas, jam buvo praskelta galva, o patirti sužalojimai yra vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Prokurorė teigia, kad pareigūnai galėjo iš anksto suplanuoti R. Raulyno užpuolimą – įtariama, jog jie bandė imituoti, kad į laikino sulaikymo kamerą vedamas nuteistasis jiems bando pasipriešinti.
Ir tam net buvo priežastis – po naktį įvykusio konflikto su prižiūrėtoju V. Šaikovskiu nuteistasis baigiantis darbo pamainai pareigūną ir jo kolegą apipylė fekalijomis.
„Manau, kad buvo įvykdyta keršto akcija, kitokio paaiškinimo neturiu – pareigūnai bandė su manimi susidoroti, jie norėjo imituoti, jog jiems pasipriešinau, – teisme sakė iki gyvos galvos įkalintas R. Raulynas. – Bet jeigu aš padariau drausmės pažeidimą, jeigu esu neteisus, mane turėjo nubausti teismas, o ne pareigūnai, teisingumą vykdę savo Linčo teismu.“
Dėl šaltakraujiško ir ciniško nusikaltimo griežčiausia bausme nuteistas R. Raulynas pasakojo, kad Lukiškėse kali jau 17 metų, per šiuos metus yra parašęs daugybę skundų ne tik kalėjimo administracijai, bet ir už visas įkalinimo įstaigas atsakingam Kalėjimų departamentui, teismams ir įvairioms organizacijoms. Ne tik Lietuvos – ir tarptautinėms. Esą tik po to, kai jis savo istoriją smulkiai papasakojo prieš žmonių kankinimą kovojančiai Europos organizacijai, pareigūnai ėmė nuodugniau tirti jo pasakojimą apie patirtą smurtą Lukiškių kalėjime.
O visa ši istorija, kai R. Raulynas buvo sumuštas, turi priešistoriją – kalinys pasakojo, kad tą naktį budėję pareigūnai esą labai garsiai triukšmavo, todėl jį pažadino iš miego. „Jie žvengė kaip arkliai, garsiai pasakojo savo istorijas, todėl ėmiau belsti į duris, prašiau netriukšmauti, tačiau pareigūnai nesiliovė, o kai atidarė duris, man papriekaištavo, kad nemiegu, išvadino įvairiais rusiškais keiksmažodžiais – manau, daug ką pasako, kai pareigūnas kalba kalinių žargonu, – teisme kalbėjo nuteistasis. – Tada paprašiau, kad bent trumpam įjungtų elektrą, jog galėčiau arbatos išsivirti, bet niekas manęs neklausė.“
Kas įvyko toliau ir kaip prižiūrėtojus R. Raulynas apipylė fekalijomis, nukentėjusiuoju pripažintas kalinys nepasakojo: „Man sako, kad T. Vinciūną ir V. Šaikovskį apipyliau fekalijomis – neneigiu to, tačiau detalių negaliu patikslinti. Tegaliu pasakyti, kad taip galėjo būti, tačiau iki šios dienos man už tai nebuvo skirta jokia nuobauda.“
Pasak R. Raulyno, apie 8.20 val., kai darbą baigė naktinė pamaina, Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Zbignevas Korvinas-Piotrovskis atėjo prie kameros durų ir pabeldęs pareikalavo ruoštis išėjimui – per grotas liepė iškišti rankas, kad būtų uždėti antrankiai. Kai tai buvo padaryta, kalinys buvo išvestas į koridorių – čia prižiūrėtojas T. Vinciūnas patikrino, ar jis neturi draudžiamų daiktų.
„Tada vyresnysis pasakė eiti su T. Vinciūnu, atkreipiau dėmesį, kad tuo metu koridoriuje buvo labai daug pareigūnų – gal dešimt, gal – penkiolika, – pasakojo R. Raulynas. – Kai priėjome prie laikinojo sulaikymo kamerų, man liepė pasukti į kairę – turėjome praeiti labai siaurą koridorių, juo neįmanoma eiti vienam greta kito, todėl priešais mane ėjo T. Vinciūnas, o iš paskos – V. Šaikovskis. Leidžiantis laiptais pajutau smūgį į nugarą – man taip stipriai smogė, kad nuo smūgio susvyravau, klupdamas automatiškai įsikibau į T. Vinciūną, jog nepargriūčiau. O tada išgirdau, kaip sušuko, jog vyksta pareigūnų užpuolimas ir V. Šaikovskis dar kartą man smogė. Griuvau ant grindų, tada priėjo gal dešimt ar penkiolika pareigūnų ir jie ėmė mane daužyti lazdomis, spardyti. Gintis niekaip negalėjau, nes buvau su antrankiais, todėl kaip įmanoma rankomis bandžiau dengtis galvą. Vaizdas buvo baisus – mane pareigūnai daužė apstoję ratu, jie smūgiavo visur, kur tik papuolė – kojas, nugarą... Ir taip spardant pradėjau slysti kitais laiptais žemyn – kažkas iš pareigūnų dar bandė mane sulaikyti už kojų, bet tada kažkas spyrė į genitalijas. Kai nusiritau laiptais, vėl mane daužė, dar kažkas iš kojos spyrė į galvą, ėmė bėgti kraujas – visur buvo labai daug kraujo. Ir tik tada pareigūnas Tomas Masilionis liepė nustoti mane daužyti. Ir visi pareigūnai pasišalino.“
„Ant grindų gulėjau kelias minutes, tada atsisėdau, prie manęs priėjo pareigūnai iš rytinės pamainos ir palydėjo iki medicinos punkto, – sakė R. Raulynas. – Čia budėjusi medikė Svetlana Kryževičienė surašė sužalojimus, aptvarstė galvą ir liepė eiti atgal į kamerą, nors prašiau, kad mane nufotografuotų ir nufilmuotų, prašiau, jog nuvežtų į ligoninę, bet ji atsisakė, davė tik ibuprofeno. Kai pareigūnai mane parvedė atgal į kamerą, iš jos nesikėliau kelias dienas – iš skausmo negalėjau nei valgyti, nei nueiti į tualetą. Buvau ir sąmonę praradęs, o atsigauti pradėjau tik po savaitės. Galvos man taip niekas daugiau ir neapžiūrėjo – iki šiol yra likęs maždaug penkių centimetrų randas.“
R. Raulynas spėja, kad jam buvo suduota apie 50 smūgių. „Tai galiu pasakyti užtikrintai, nes buvau visas mėlynas, ant mano kūno nebuvo sveikos vietos“, – teismui aiškino nuteistasis.
Dėl to, kad kalėjime buvo sumuštas, iki gyvos galvos įkalintas nuteistasis maždaug po savaitės prokuratūros paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Pareigūnai pažemino mano orumą, visa tai vertinu kaip kankinimą, dėl to patyriau tiek dvasinį, tiek fizinį skausmą, – kalbėjo nukentėjusiuoju pripažintas kalinys. – Žaizdos ir kūnas sugijo, bet iki šiol išliko moralinio pobūdžio skausmas – tai paveikė mano visavertį gyvenimą, pakeitė mano nuomonę apie pareigūnus, kurie kasdien mane prižiūri.“
Už tai, kad buvo sužalotas, kalinys pateikė ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – mano, jog žalą jam turėtų atlyginti Kalėjimų departamentas. Tiesa, jo atstovai su R. Raulyno pretenzijomis nesutinka ir teigia, jog baudžiamojon atsakomybėn patraukti pareigūnai adekvačiai reagavo į susiklosčiusią situaciją – esą kalinys juos užpuolė.
Po šio įvykio R. Raulynas ne kartą susidūrė su kaltinamųjų suole atsidūrusiais pareigūnais, tačiau tik vienam jų – V. Šaikovskiui turi daugiausiai pretenzijų: esą su šiuo prižiūrėtoju konfliktuoja jau ne vienerius metus.
„Mano santykiai su kalėjimo administracija yra sudėtingi, esu savarankiška asmenybė, dažnai rašau skundus, vien šiuo metu teismuose yra nagrinėjama vienuolika mano skundų, todėl natūralu, kad manęs nemėgsta ir dėl to represuoja – dėl tų pačių dalykų į vienus kalinius žiūri pro pirštus, o į mane – rimtai“, – teigė jis.
Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi baudžiamojon atsakomybėn patraukti Lukiškių TIK pareigūnai V. Šaikovskis, T. Vinciūnas ir M. Petraitis nepripažįsta jiems pateiktų kaltinimų. Kol teisme nėra apklausti liudytojai (o jų yra 23), kaltinamieji atsisakė duoti parodymus. Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė pažymėjo, kad nuosprendį šioje byloje priims teismas – jis nuspręs, ar pareigūnai tikrai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar ne, tačiau, anot jos, grindžiant kaltinamųjų kaltę prokuratūra remiasi ir iš Lukiškių TIK gautu vaizdo įrašu. O jis – esą nepalankus kaltinamiesiems.
Prieš patekdamas į Lukiškių TIK Vilkaviškio rajone, Virbalio miestelyje gyvenęs R. Raulynas buvo teistas tris kartus – dėl vagysčių ir plėšimų. Griežčiausia bausmė jam buvo skirta dėl 2001 m. gruodžio pradžioje įvykdyti šiurpaus nusikaltimo – neseniai į laisvę išėjęs vyras išžagino keturiolikmetę mergaitę, o paskui grasinimais ir smurtu bandė nutildyti jos motiną ir patėvį, nes šie dėl panaudotos seksualinės prievartos ketino kreiptis į policiją. Kai vyras suprato, jog šie netylės, gruodžio 7 d. rytą R. Raulynas su sėbrais įsiveržė į jų namus ir keturiolikmetės akivaizdoje nužudė jai artimiausius žmones. Išeidami jie aukų kūnus apipylė benzinu, o namus padegė. Iš jų nieko nebeliko.
Tuo metu keturiolikmetę R. Raulynas pagrobė – išsivežė į Kauną ir įkalino savo draugo namuose. Čia ją pareigūnai išlaisvino po paros – nepilnametė buvo rasta kambaryje, kuriame užsidegusi žvakutes gedėjo savo tėvų.