Policininku ir apsaugininku dirbęs bei tuo pačiu metu teisę studijavęs Rokas Laukutis kalėjime atsidūrė dėl istorijos, kai atvykęs į iškvietimą tramdė jį puolusį girtą chuliganą.
Kauno apylinkės teisme R. Laukutis buvo išteisintas, pripažinus, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Tačiau prokuratūra nepasidavė ir sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui, kuris įžvelgė jaunojo pareigūno kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnyba bei sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Maža to, tik teigiamai charakterizuojamam, anksčiau nemalonumų su teisėsauga neturėjusiam jaunuoliui teisėjai skyrė itin griežtą - 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Toks nuosprendis buvo apskųstas LAT, tačiau kadangi jis įsiteisėjo iškart po jo paskelbimo, R. Laukutis buvo pasiųstas atlikinėti bausmę.
Kol buvo nagrinėjamas R. Laukučio kasacinis skundas, jis buvo lygtinai išleistas į laisvę po maždaug pusmečio praleisto už grotų.
O dabar LAT paskelbė, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai - teisus buvo Kauno apylinkės teismas, išteisinęs jaunuolį, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Tik gynėsi
Istorija, dėl kurios buvo teisiamas R. Laukutis įvyko dar 2019 metų lapkričio 14-osios vakarą, kai viename Kauno prekybos centre girtas vyras siautėjo, grasino aplinkiniams ir prisistatinėjo kovos menų žinovu.
Dėl agresyvaus vyro darbuotojos iškvietė apsaugą, galiausiai chuliganas kartu su draugu buvo išprašyti į lauką.
Į šį iškvietimą sureagavęs R. Laukutis jau buvo apsisukęs ir ruošėsi eiti savais keliais, kai buvo sugriebtas už nugaros. Girtas užpuolikas po to dar bandė nesėkmingai smogti, o į tai R. Laukutis sureagavo vienu pliaukštelėjimu į veidą, po kurio chuliganas krito ir sunkiai susižalojo galva trenkdamasis į asfaltą.
Dėl šių aplinkybių niekam abejonių nekilo, nes viskas aiškiai nufilmuota vaizdo kameromis. Tačiau kilo sudėtingas teisinis ginčas: ar R. Laukučio veiksmus reikia vertinti kaip sunkų nusikaltimą, ar kaip būtinąją gintį?
Kad teisingas pastarasis variantas nusprendė pirmosios instancijos teismas, tačiau Kauno apygardos teisme R. Laukutis veiksmai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį reikia skirti 2 metų laisvės atėmimą. Esą apsaugininkas turėjo visą arsenalą gynybai nuo girto chuligano puolimo - ašarines dujas, guminę lazdą, antrankius. Pasirinkęs ne vieną iš jų, o plikas rankas, peržengė būtinosios ginties ribas.
Tačiau toks teisinis situacijos vertinimas, pasak Aukščiausiojo Teismo, klaidingas.
„Teismų nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nekyla, iš esmės patvirtina, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Todėl nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo R. Laukučio panaudotas fizinis smurtas buvo perteklinis. Tokios savo išvados apeliacinės instancijos teismas nepagrindė byloje nustatytų aplinkybių analize ir surinktų įrodymų vertinimu. Akcentuodamas nuteistojo elgesį, apeliacinės instancijos teismas neįvertino nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, kad tiek vaizdo įrašas, tiek liudytojo D. G., tiek ir nuteistojo parodymai patvirtina, jog pirmasis smūgį nuteistajam bandė suduoti nukentėjusysis A. A.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių nukentėjusiojo veiksmų iš esmės niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė“, – rašoma LAT sprendime.
Teismas atkreipė dėmesį į Baudžiamajame kodekse egzistuojančias išlygas, kada peržengiama būtinoji gintis: kai gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, kai žmogus nužudomas ar jam sunkiai sutrikdoma sveikata bei kai tai padaryta tiesiogine tyčia. Pasak teismo, tyčios akivaizdžiai nebuvo.
„<...> A. A. buvo konflikto iniciatorius, o nuteistasis R. Laukutis nebuvo nusiteikęs kelti konflikto, tuo labiau spręsti jo muštynėmis“, – rašoma nuosprendyje.
Tramdė girtą chuliganą
Delfi jau anksčiau rašė, kad istoriją prasidėjo tada, kai vakare į kavinę užėjo du įkaušę vaikinai ir užsisakė viskio butelį. Iš pradžių jie tik gurkšnojo alkoholį, kartais nueidavo padaužyti čia pat buvusią bokso kriaušę.
Po to vienas iš tų vaikinų, A. A., ėmė kabinėtis prie klientų – iš pradžių lindo prie užsieniečio ir bandė su juo kalbėtis rusiškai. Vyras akivaizdžiai bijojo prie jo lendančio vaikino, jam drebėjo rankos, todėl nutaikęs progą spruko iš kavinės.
Anot liudininkų, vaikinas atrodė gana agresyvus, rėkavo, keikėsi. Raminti jį bandė net kartu buvęs draugas.
„Vaikščiojau jam iš paskos ir atsiprašinėjau už jo elgesį, sakiau, nebijokit, jis nieko nepadarys“, – teisme vėliau liudijo jo draugas ir pridūrė pajutęs, kad situacija gali tapti nekontroliuojama, todėl pats paprašė iškviesti apsaugą.
Tuo metu dirbusi padavėja prisiminė, kad prie jos užsisakyti kokteilių priėjęs A. A. pagrasino, jog jei ji iškvies apsaugą, jis čia pasiųs savo gaują. Sunerimusios darbuotojos nuspaudė pavojaus mygtuką.
Bandžiau su juo bendrauti mandagiai, nuraminti, nes žinau, kad apsauga visada važiuoja lėtai. Vienu momentu jis bandė čiupti nuo baro stiklinę ir sakė, kad paleis ją į barą su klientais, bet aš jį sustabdžiau“, – pasakojo padavėja.
Išsigandusi, kad bet kada gali kilti rimtesnių nemalonumų, darbuotoja paprašė gretimoje parduotuvėje dirbančių apsaugininkų pagalbos. Nors į tokius konfliktus kištis jiems nepriklauso, vyrai sutiko padėti.
„Radom du vaikinus, vienas buvo ramus, kitas aršesnis, – prisiminė apsaugininkas. – Paprašėm jų išeiti. Tą aršesnį vedžiau aš, jis sakė, kad buvo Afganistane, kovos menus lankė, kad juodą diržą turi. Jis jėgos turėjo, jau galvojau užlaužti rankas, uždėti antrankius ir iškviesti patrulius, – jis labai norėjo muštis. Bet galiausiai pavyko juos išprašyti gražiuoju ir nuvesti prie išėjimo durų.“
Lemtingas smūgis
Praėjus maždaug 5 minutėms nuo šių įvykių kavinėje pasirodė R. Laukutis. Darbuotojos pasakė, kad jo paslaugų nebereikia.
R. Laukutis pasuko prie išėjimo, ten sutiko du vaikinus. Vienas iš jų šūkavo ir veržėsi į parduotuvę, kitas jį bandė sulaikyti.
„Priėjau, pasakiau, kad eitų namo. Tas aukštesnis sakė, kad viskas gerai, jie jau išeina, o žemesnis pradėjo rėkauti, liepė jo nevarinėti, sakė, kad yra kovos menų specialistas ir grasino iškirsti“, – vakaro įvykius pasakojo R. Laukutis.
Po trumpo konflikto visi išėjo į lauką, o apsaugininkas jau buvo pasiruošęs eiti savais keliais ir baigti pamainą.
„Tada pajutau, kad mane sugriebė iš nugaros, atsisukęs pamačiau, jog jis mosikuoja rankomis. Nebuvo ką daryti, aš jam ar trenkiau, ar tik pastūmiau, viskas įvyko labai greitai. Kadangi jis sakė, kad yra kovotojas, mane tas mosikavimas išgąsdino“, – lemtingos akimirkos emocijas teisme dėstė R. Laukutis.
Po smūgio vaikinas griuvo ir galva trenkėsi į grindinį. Pasipylė kraujas ir jis neteko sąmonės. Apsaugininkas jį parvertė ant šono, kad liežuvis neuždengtų kvėpavimo takų, patikrino pulsą ir iškart iškvietė medikus bei policiją.
Nukentėjusysis patyrė labai sunkias traumas: jam lūžo kaukolė, kraujas išsiliejo į smegenis.
„Neurochirurgas man sakė, jog jeigu truputį dešiniau būčiau nukritęs, būčiau likęs daržove. Dar ir dabar viena ausimi beveik negirdžiu“, – vėliau teisme sakė nukentėjęs A. A.
Su išteisinimu nesutiko
R. Laukučiui buvo iškelta byla dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismo teisėjas nusprendė kaltinamąjį išteisinti.
Įvertinęs visus bylos duomenis, teisėjas priėmė sprendimą, kad R. Laukutis buvo užpultas ir veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Tokį sprendimą apskundė tiek prokuratūra, reikalavusi 3 metų laisvės atėmimo bausmės, tiek nukentėjusysis.
Anot prokuroro, naudoti smurtą šioje situacijoje nebuvo jokio reikalo. Tą įrodo aplinkybė, kad žodžiu apraminti agresyvų vyrą pavyko tiek kavinės darbuotojoms, tiek iš parduotuvės jį išprašiusiems apsaugininkams.
O jei ir buvo reikalas chuliganą sutramdyti, tam R. Laukutis turėjo kitų įrankių: dujas, antrankius. Be to, bent jau galėjo panaudoti kovinių imtynių veiksmus, o ne smogti į veidą.
„Prokuroro nuomone, R. Laukučio parodymus, kad nukentėjusysis ėjo link R. Laukučio, jį sugriebė ir grasino suduoti, paneigia vaizdo įrašo turinys. Vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiajam A. A. mostaguojant rankomis ir galimai užkabinus R. Laukučio petį, pastarasis atsisuka ir, net neįvertinęs situacijos, tiesiog smūgiuoja nukentėjusiajam A. A. į galvos sritį, tada šis krenta“, – rašoma skunde.
O nukentėjusysis atkreipė dėmesį, kad smurtą apsaugininkas panaudojo jo net neperspėjęs, nors pagal įstatymą privalo tą padaryti. Be to, 5 metus policijoje ir 7 metus apsaugoje dirbęs R. Laukutis turėjo mokėti tinkamai reaguoti tokiose situacijose.
„Nukentėjusysis sutinka, kad jis pats elgėsi neadekvačiai, buvo įžūlus, neblaivus ir nesiorientavo aplinkoje, galėjo įžeisti į įvykio vietą atvykusį kaltinamąjį, tačiau pažymi, kad kaltinamojo R. Laukučio atžvilgiu nepanaudojo fizinio smurto, jo nesužalojo, smūgio jam nesudavė, jokio realaus pavojaus kaltinamajam nekėlė, nes prieš suduodamas jam smūgį kaltinamasis buvo suėmęs nukentėjusįjį už dešinės rankos. Nukentėjusiojo teigimu, jis nekėlė realaus pavojaus ir kitų asmenų sveikatai ar turto saugumui“, – dėstoma nukentėjusio vyro skunde.
Jis taip pat nurodo, kad pareigūnas nuo pat pradžios siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sakė, kad tik pastūmė nukentėjusįjį.
„Tačiau iš baudžiamojoje byloje pateiktų telefono pokalbių garso įrašų galima pastebėti, kad kaltinamasis iš karto po smūgio sudavimo skambino į apsaugos įmonės dispečerinę ir nurodė, kad asmenį „iškirto“. Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat akivaizdu, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į galvą, o ne pastūmė ar bandė kitaip neutralizuoti“, – rašoma skunde.
Būtinosios ginties neįžvelgė
Kauno apygardos teismo teisėjai su tokiais skundų argumentais sutiko. Pripažinta, kad smurtas buvo perteklinis, o konfliktui išspręsti galėjo būti panaudotos dujos arba kovinių imtynių veiksmai, bet ne smūgis į galvą.
Be to, matydamas agresyvius vyrus, kitas apsaugininkas siūlė iškviesti policiją, tačiau R. Laukutis sakė, kad to daryti nereikia, jis pats susitvarkys.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie R. Laukučio veiksmai įrodo, kad jis, įvertinęs nukentėjusiojo būklę, elgesį, suvokė jo pavojingumo laipsnį, galimus veiksmus, nes, kaip nurodo, nukentėjusysis mosavo rankomis kaltinamojo išlydimas iš prekybos centro patalpų, tačiau apsaugos darbuotojui nurodė, kad susitvarkys vienas, t. y. suvokė, kad realaus pavojaus A. A. jam nekelia, o tokiam pavojui kilus – susitvarkytų“, – pažymėjo teismas.
„Pažymėtina, kad R. Laukutis yra apsaugos darbuotojas, kuris prilyginamas valstybės tarnautojui, be to, kaip jau paminėta, jis 5 metus dirba ir policijoje, todėl esant konfliktinei situacijai jam yra keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniam piliečiui, iš jo tikimasi tinkamo situacijos įvertinimo ir racionalių, proporcingų veiksmų bei priemonių panaudojimo“, – rašoma nuosprendyje.
Pasiuntė už grotų
Šias aplinkybes įvertinęs teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį. Skiriant bausmę atsižvelgta į tai, kad vyras yra vedęs, be to, tiek jo vadovai policijoje, tiek apsaugos tarnyboje jį vertina išimtinai teigiamai.
„Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, todėl laikytina, kad šioje byloje analizuojami jo nusikalstami veiksmai yra atsitiktiniai, pavieniai, jis nėra linkęs nusikalsti, priešingai, charakterizuojamas kaip pareigingas, sąžiningas, niekada neturėjęs drausminių nuobaudų darbuotojas. Taip pat nurodoma, kad dirbdamas patruliu, kvalifikuotai sprendžia dalykinius klausimus, tarnyboje laikosi teisėtumo ir drausmės normų, nuolat rodo gerus rezultatus, patruliuodamas mandagiai bendrauja su piliečiais, stengiasi vengti konfliktų“, – nurodo teismas.
Lengvinamąja atsakomybe pripažinta ir tai, kad situacijai įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys.
Atsižvelgę į tai, teisėjai nusprendė R. Laukučiui skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.
Kaip paaiškino Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė, kadangi vaikinas buvo teisiamas už sunkų nusikaltimą, lygtinio laisvės atėmimo skirti negalima.