Skolų valdovo užburti (2). Paliktos, išsiskyrusios ir meilės ištroškusios moterys nesugebėjo atsispirti

Vienu išradingiausiu, bet tuo pačiu ir įžūliausiu finansinių machinacijų meistru laikomas net penkiolika kartų dėl įvairiausių nusikaltimų teistas Andrius Raziūnas savo klientams bandė sudaryti patikimo teisininko įspūdį, ilgą laiką apsimetinėjo advokatu Eimantu, tačiau po šia kauke slėpėsi ciniškas ir brutalus nusikaltėlis – pareigūnai įtaria, kad apakintas svetimų pinigų, skolų išieškotojas galėjo net nužudyti turtingą sostinės medikę. „Pamąstyk, kad turi vaikų“, – po jos mįslingos mirties iš A. Raziūno išgirdo buvusios teismo medicinos ekspertės kaimynė.

Teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovei „Turtuvos grupė“ neoficialiai iš Pravieniškėse esančios Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovavęs A. Raziūnas persekiodavo savo aukas – teisėsaugos pareigūnai teigia, kad nuo jo nukentėjo mažiausiai 36 žmonės, praradę daugiau kaip 600 tūkstančių eurų. Tuo metu pats skolų baronas teigia, kad nukentėjusiųjų yra gerokai daugiau, kai kurie žmonės dar net nežino, jog yra skolininkai – esą patikėdami suklastotais dokumentais teismai net nesigilinę priteisdavo šimtatūkstantines sumas.

„A. Raziūnas buvo tas, kuris dėl pinigų galėjo ryžtis bet kam“, – neslepia sukčiavimu, turto prievartavimu ir nužudymu kaltinamą nusikaltėlį pažįstantys pareigūnai.

Ir, atrodo, jie teisūs – pirmojoje Delfi straipsnių „Skolų valdovo užburti“ dalyje buvo pasakojama apie Teismo ekspertizės komisijos pirmininkę, gydytoją Zosę Marijoną Ditkevičienę – turtinga vilnietė mįslingomis aplinkybėmis 2017 m. pradžioje buvo rasta negyva savo namuose. Pareigūnai įtaria, kad 82 metų moteris buvo nužudyta bandant paslėpti kitus nusikaltimus – A. Raziūnas iš moters buvo paėmęs dideles sumas pinigų, brangenybių, be to, tvarkė jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo reikalus. O po šios mirties pardavė jai priklausiusį butą Žirmūnuose – nekilnojamąjį turtą atvyko apžiūrėti ir buvęs futbolininkas Edgaras Jankauskas.

Turtingos medikės draugystė su advokatu Eimantu prisistatančiu A. Raziūnu nepatiko ne tik jos sutuoktiniui Bronislovui Ditkevičiui, kuris taip pat buvo rastas miręs savo namuose neaiškiomis aplinkybėmis, bet ir kaimynei Ilmai Z. Ji neslepia, kad net tuomet, kai įtakingu teisininku Eimantu prisistatinėjęs A. Raziūnas buvo suimtas, ji bijojo kreiptis pagalbos į teisėsaugą.

„Juk laisvėje galėjo likti jo bendrai“, – prisipažino moteris, kuri pripažinta nukentėjusiąja dėl turto prievartavimo.

Labai pasiturintys kaimynai

Vilnietė pasakojo, kad su dabar jau anapilin iškeliavusiais kaimynais susipažino dar 2004 m., kai buvo įsteigta bendrija daugiabučio namo M. Katkaus g. statybai, o įsigytame bute gyveno nuo 2007 m.,

„Su šiais kaimynais labai susidraugavome, – pasakojo moteris. – Tiek Marija, tiek Bronislovas neturėjo savo vaikų, todėl kartais man padėjo prižiūrėti manuosius, be to, vieni pas kitus lankėmės namuose, labai daug ir artimai bendravome, vieni kitiems teikėme reikiamą pagalbą – mūsų santykiai buvo kaip šeimos. Marija 43 metus dirbo gydytoja, jos atlyginimas buvo pakankamai didelis, vėliau gaudavo pakankamai didelę pensiją. Be to, išėjusi į pensiją ji dirbo Austrijos draudimo kompanijoje, gaudavo atlyginimą ir premijas už gerus darbo rezultatus. Ji taip pat nuomojo jai priklausiusį žemės sklypą Kelmės rajone, buvo pardavusi paveldėtą savo nekilnojamąjį turtą. Bronislovas taip pat visą gyvenimą dirbo labai aukštose pareigose, gaudavo didelį atlyginimą, turėjo nekilnojamojo turto. Drąsiai galiu teigti, kad Marija su Bronislovu buvo labai pasiturintys žmonės.“

Pasak pensininkų kaimynės, Marija visas savo santaupas laikė banko sąskaitose, namuose turėdavo tik nedidelę pinigų sumą, reikalingą buitiniams poreikiams patenkinti. Be to, jos teigimu, Marija buvo sukaupusi labai daug brangių papuošalų su deimantais, safyrais, smaragdais ir rubinais, o Bronislovas – auksinį laikrodį ir vyrišką auksinę apyrankę. Visų šių brangenybių po mįslingos Marijos mirties namuose nebuvo surasta.

„2010 m. pavasarį mano šeimos piniginės lėšos buvo įšaldytos kredito unijoje, o kadangi kaip tik tuo metu ketinome su Marija investuoti į nekilnojamąjį turtą Dubajuje, paprašiau jos paskolinti 50 tūkstančių litų, – pasakojo Ilma Z. – Ji sutiko ir šią sumą pervedė į mano banko sąskaitą, mes pasirašėme sutartį. Aš Marijai mokėjau sutartas palūkanas, tačiau tuo metu mano šeima patyrė didelį finansinį nuostolį, nesugebėjau grąžinti pasiskolintų pinigų, todėl Marijos paprašiau šiek tiek palaukti. Marija sutiko – sutariau, kad skolą atiduosiu, kai tik galėsiu, ji neprieštaravo, sakė, kad palauks. Mes viena kita pasitikėjome, ši skola neturėjo jokios įtakos mūsų tarpusavio bendravimui.“

Tačiau, anot jos, maždaug 2015 m. vasarą pas ją į namus atėjusi Marija pasakė, kad apie paskolintus pinigus papasakojo savo vyrui.

Ilma Z.

Bronislovas ir Marija netikėtai ėmė manęs vengti, atrodė, kad jie tarsi kažko paveikti. Ir ne tik manęs – ėmė pyktis ir su kitais kaimynais.

„Aš labai nustebau, kad ji iki to laiko nieko apie skolą nebuvo sakiusi savo vyrui, – sakė moteris. – Tada ji papasakojo, kad slapta nuo Bronislovo padėdavo savo giminaičiams, todėl sutuoktiniui pranešdama apie suteiktą paskolą esą norėjo šiek tiek „prisidengti“, jeigu šis pastebėtų, jog banko sąskaitose yra gerokai mažiau pinigų nei turėtų būti.

„Kai Bronislovas sužinojo apie mano skolą, labai supyko – mūsų santykiai kardinaliai pasikeitė, supratau, kad jis pyksta, jog negrąžinu pinigų, be to, jis net kartais man grasindavo, sakydamas, kad „sutvarkysim, pasodinsim, tave, aferiste“, – sakė Ilma Z. – Toks jo elgesys mane labai nustebino, nes anksčiau taip Bronislovas niekada nekalbėdavo, buvo inteligentiškas, išsilavinęs žmogus, – jis ėmė elgtis visiškai neadekvačiai, visai kaip kitas žmogus. Vėliau ne tik Bronislovas, bet ir Marija ėmė manęs vengti, atrodė, kad jie tarsi kažko paveikti. Ir ne tik manęs – ėmė pyktis ir su kitais kaimynais.“

Negrąsink – 1990-ieji jau praėjo

Moteris prisiminė, kad po kiek laiko sulaukė netikėto skambučio telefonu – skambino juristu prisistatęs vyras iš skolų išieškojimo bendrovės.

„Jis sakė, kad į įmonę kreipėsi Bronislovas dėl skolos išieškojimo ir paklausė, kada žadu grąžinti skolą, – prisiminė Ilma Z. – Pasakiau, kad šiuo metu neturiu galimybės grąžinti, tačiau kai tik tokia galimybė atsiras, iškart atsiskaitysiu su Marija. Bet vyras pasakė, kad jau viskas per vėlu ir man dabar teks atsiskaityti su skolų išieškojimo bendrove. Tuo mūsų pokalbis ir pasibaigė, bet po kelių mėnesių vėl prasidėjo skambučiai – vis skambindavo juristas ir reikalaudavo grąžinti pinigus. O paskui prasidėjo ir grasinimai – pirmą kartą pasakė, kad „arba geruoju grąžini skolą, arba mes pritaikysim savo metodus ir atneši pati dantyse“. Aš tada pasakiau, kad skolinausi iš Marijos ir jai skolą grąžinsiu, tačiau vyras atkirto, kad tik jis spręs, kam aš turiu grąžinti pinigus.“

Ilma Z.

Paskambinęs juristas pasakė, kad „arba geruoju grąžini skolą, arba mes pritaikysim savo metodus ir atneši pati dantyse“.

Pasak pensininkų kaimynės, kitą kartą paskambinęs vėl juristu prisistatęs vyras nurodė, kad bendrovėje yra iškelta skolos išieškojimo byla.

„Tada aš jam pasakiau, jog būtinai turi būti peržiūrėtas mano skolos dydis, nes Marijai mokėjau palūkanas ir jau buvau grąžinusi dalį pinigų, bet vyras grasinančiu tonu pagrasino, kad „arba gražiuoju grąžini, arba reiks, turbūt, išvežt pamąstymams“, – prisiminė vilnietė. – Liepiau man negrasinti, nes jau ne 1990-ieji, dabar viskas daroma civilizuotai. Bet tai jį tik dar labiau įsiutino – vyras ėmė šaukti, bet aš jaiu nesiklausiau – atjungiau telefoną.“

Vadinamasis juristas Ilmos Z. vis tiek nepaliko ramybėje – po kiek laiko paskambinęs vėl priminė apie skolą kaimynei ir pasiūlė nedelsti: „Pamąstyk apie tai, kad turi vaikų, pagalvok ir apie tai, kad gali būti uždaryta“.

„Ir dar prišnekėjo visokių grasinimų – kažkaip pagalvojau, kad šis vyras kalba tokiais pačiais žodžiais kaip ir Bronislovas, – nuogastavimais, kad kaimynas galėjo būti paveiktas skolų išieškotojo, pasidalino Ilma Z. – Tuo metu labai išsigandau tiek dėl savęs, tiek dėl savo vaikų. Tuo labiau prie šio juristo grasinimų prisidėjo ir kaimyno gąsdinimai, nes jis vis sakydavo, kad „jie“ mane seka, o kai nuvažiuosiu pas motiną į Kauną, mane perims ir su prokuroro orderiu uždarys, o tada būsiu „padaryta“ per visus galus, išveš mano vaikus, turėsiu mokėti išpirką. Nuo tada vaikų be priežiūros neleisdavau eiti į lauką, uždraudžiau bendrauti su Bronislovu, galvojau bent jau taip galiu juos apsaugoti, nes vaikai puikiai sutarė su kaimynu – buvau prisigalvojusi, kad pagrobėjai būtent per Bronislovą galėtų prisivilioti vaikus.“

Ilma Z.

Sakė, kad Kaune mane perims ir su prokuroro orderiu uždarys, o tada būsiu „padaryta“ per visus galus, išveš mano vaikus, turėsiu mokėti išpirką.

Anot jos, „Turtuvos grupės“ juristu prisistatinėjęs vyras kartą prisipažino, kad apie ją žino labai daug asmeninės informacijos, taip pat gali pasakyti ne tik vietas, kur ši lankosi, bet ir tikslų jos dienos grafiką. O tai tik dar labiau baugino, bet į policiją ji taip ir neišdrįso kreiptis.

„Nemaniau, kad manimi patikės ir niekas nenorės priimti pareiškimo“, – sakė nukentėjusioji.

Baimė, kad bus susidorota ne tik su vaikais, bet ir ja pačia, Ilmą Z. persekiojo ilgą laiką, nė kiek nepalengvėjo net tuomet, kai 2017 m. vasarį Delfi perskaitė straipsnį apie „Turtuvos grupę“, sulaikytus sukčiavimu įtariamus asmenis.

„Prie šio straipsnio buvo įdėta sulaikyto įtariamojo A. Raziūno nuotrauka – jį pažinau, nes keletą kartų mačiau, kaip jis išeidinėjo iš Marijos ir Bronislovo namų, – prisiminė Ilma Z. – Perskaičiusi straipsnį suvokiau, kad šis vyras ir yra tas žmogus, kuris man skambindavo ir grasindavo.“

Moteris prisipažino, kad tik tada sužinojo, jog kaimynai jau yra nebegyvi: „Dažnai darbo reikalais važiuodavau į užsienį, todėl apie tai nieko nežinojau, tik gerokai vėliau man namo bendrijos pirmininkė papasakojo apie mįslingas jų mirtis.“

Džentelmeno iš radijo kerai

Paliktos, išsiskyrusios, gyvenimo sunkumus išgyvenančios moterys. Tokios aukos pakliūdavo į sukčiaus A. Raziūno akiratį. Tarp jų – ir nukentėjusioji Danutė B. Aklai pasitikėjusi per radijo stotį susirastu naujuoju draugu moteris įsivėlė į neįsivaizduojamo dydžio apgaulę. O apie dalį prarastų tūkstančių suprato tik tuomet, kai prasidėjo apklausos su pareigūnais.

Prieš aštuonerius metus Danutės B. laukė sunkus gyvenimo iššūkis. Jos vyras išėjo iš namų gyventi atskirai, o ji liko viena su dukra. Moteris prisipažįsta, kad visą santuokos gyvenimą ji gyveno sėsliai, buvo naivi, viskuo ir visai tikėjo ir pasitikėjo.

„Kai vyras išėjo iš namų, man tai buvo labai didelis sukrėtimas. Man buvo labai sunku ir vieną kartą klausydama radijo stoties „A2“ išgirdau telefono numerį, užsirašiau. Numeris buvo vyro, kuris norėjo susipažinti“, – prisiminė nukentėjusioji.

Moteriai tuo metu itin reikėjo bendravimo su kitos lyties atstovu. Ji norėjo susigrąžinti savivertę, kad atsigautų po vyro išdavystės.

Danutė B. suskubo parašyti žinutę per radiją išgirstu telefono numeriu. Netrukus ji sulaukė atsakymo iš Andriumi prisistačiusio vyriškio. Šis nurodė ir savo amžių – 36 metai.

Danutė B.

Aš vis siūlydavau jam susitikti, bet jis, kaip džentelmenas, sakydavo, kad jam reikia pirmiau pabendrauti, o tik vėliau susitikti.

„Taip ir prasidėjo mūsų bendravimas. Andrius nuo pat pradžių rodė labai didelį dėmesį. Jis pradėjo man skambinti. Aš vis siūlydavau jam susitikti, bet jis, kaip džentelmenas, sakydavo, kad jam reikia pirmiau pabendrauti, o tik vėliau susitikti“, – toliau pasakojo gyvenimo džiaugsmo ieškojusi moteris.

Andrius vis sugalvodavo priežasčių, kodėl jiems nepavyks susitikti: tai jis veža mamą kažkur, tai darbo reikalais išvykęs. Jau po poros bendravimo mėnesių Danutė B. sulaukė naujo simpatijos skambučio, kurio metu vyras prisipažino, kad turi bėdų su teisėsauga ir neva jam paskirtas teismo posėdis. Vyras pasakojo, kad jį neva pakišo dėl finansų buvusi žmona, kad jis – nekaltas.

„Pradėjo klausti: jeigu jį pasodins, ar aš lankysiu jį“, – kalbėjo iki tol gyvai vyriškio net nemačiusi moteris.

Kitą rytą vėl suskambėjo Danutės B. telefonas: Andrius teigė, kad yra teisme ir vyksta posėdis.

„Tą pačią dieną po pietų gavau žinutę ar paskambino vyras, prisistatęs Andriaus advokatu. Jis pranešė, kad Andrius suimtas teismo salėje. Vakare su manimi susisiekė Andriaus broliu prisistatęs vyras ir pradėjo mane raminti: sakė, kad Andrius gaus kokius tris mėnesius, atsėdės ir išeis. Paprašiau perduoti Andriui, kad neišgyventų ir aš jo lauksiu“, – atviravo moteriškė.

Atidavė dukros mokslams kauptas santaupas

Po tos dienos moters bendravimas su Andriumi keliems mėnesiams nutrūko. Tačiau vieną dieną Danutė B. savo telefone vėl rado per radijo stotį susirastos simpatijos žinutę. Bendravimas atsinaujino.

„Vieno pokalbio metu Andriui papasakojau, kad su vyru turime santaupų, tačiau nežinau, ką daryti, nes prasidėjo skyrybų procesas, o pinigus buvau sutaupiusi dukros mokslas. Andrius man pasakė, kad, jei nenoriu prarasti tų santaupų, galiu jam paskolinti, o kai išsiskirsiu, jis man santaupas grąžins“, – kalbėjo ji.

Vyras visą laiką su Danute B. bendravo pagarbiai, sakė, kad apie jų santykius galvoja rimtai. Tai moteriai apsuko galvą ir jis buvo įgijęs visišką jos pasitikėjimą. Ramybės jai teikė ir vyro kalbos apie tai, kad jis finansiškai apsirūpinęs, turi gyvenamąjį namą, kad ji galės kartu su juo tame name gyventi.

Taip moteris sutiko Andriui paskolinti 30 tūkst. litų, pažadėjo, kad bus sudaryta paskolos sutartis, sutarė, jog Danutei B. paskambins moteris, vardu Agnė, ir jos susitars dėl susitikimo.

„Andrius liepė man važiuoti į Kauną, o po kažkurio laiko man man paskambino Agnė ir mes susitarėme susitikti Kauno autobusų stotyje“, – prisiminė nukentėjusioji.

Autobusų stotyje prie Danutės B. privažiavo Agnė. Moteris įlipo į automobilį ir jai buvo paduota paskolos sutartis 15 tūkst. litų. Kartu pasirašyta ir antra paskolos sutartis tokiai pačiai sumai. Ant sutarčių buvo A. Raziūno vardas, pavardė ir parašas. Pasirašiusi sutartis moteris Agnei perdavė visus pinigus. Vėlesniuose parodymuose moteris jau teigė, kad pinigai autobusų stotyje buvo perduoti apie 30 metų vyrui. Ji nelabai prisiminė, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašytos paskolos sutartys.

„Andrius mane pakvietė į Pravieniškių pataisos namus, kur pirmą kartą jį ir pamačiau. Kalbantis jis pasakė, kad man padės, kai tik išeis iš kalėjimo, tačiau po susitikimo tas išėjimas užtruko. Jis vis sakydavo, kad jam pratęsė laisvės atėmimą dėl to, kad rado telefoną ar kad prasižengė“, – pasakojo savo santaupas vyrui perleidusi moteris.

Danutei B. gyvenimas sunkus buvo ir ne tik dėl buvusio sutuoktinio paliktų širdies žaizdų. Jai pradėjo stigti ir pinigų. Ji Andriui vis pasiskųsdavo, kad sunku finansiškai gyveni po skyrybų, liko skolų. Tuomet svajonių princu laikytas vyras Danutei B. pasiūlė įkurti įmonę, kuri užsiimtų nekilnojamuoju turtu – esą jai tereikės pirkti nekilnojamąjį turtą pigiau, o parduoti – brangiau.

„Vis klausiau jo, ar tai legalu, ar teisėta. Mano finansinė padėtis buvo tikrai sunki, todėl sutikau“, – savo išgyvenimais dalijosi ji.

Paprašė Agnei perduoti įmonę

Taip ir buvo įkurta individuali įmonė „Turtuvos grupė“, aplink kurią apsiraizgė nematyto masto aferos tinklas. Danutė B. pasakojo, kad Andrius jai nurodė, kur ir kaip registruoti įmonę, kokiais dokumentais pasirūpinti.

„Vieną kartą paskambinęs Andrius pasakė, kad greitu metu įvyks vieno žemės sklypo pirkimas-pardavimas. Man liepė vėl važiuoti į Kauno autobusų stotį ir ten laukti Agnės. Aš taip ir darydavau. Atvažiuodavo Agnė ir mane veždavo pas notarus ir į kitas įstaigas“, – liudijo pareigūnams moteris.

Kiek ir kokiu sandorių buvo atlikta Danutės B. vardu, moteris net nebeprisimena, tačiau tikino, kad viskas vyko Agnei ir Andriui suorganizavus, o ji pati nei pati kada mokėjo pinigų, nei pati kažką gavo. Tik kartais pora jai duodavo keliasdešimt eurų kelionės išlaidoms padengti.

Apie tai, kad Agnė turi jos naujo mylimojo pavardę, Danutė B. sužinojo tik tada, kai darbino Agnę į savo įmonę. Tiesa, Andrius buvo minėjęs, kad turi tris brolius, todėl naivi moteris pagalvojo, kad pastaroji yra jo brolienė.

„Kai prasidėjo labai intensyvūs skambučiai dėl sandorių sudarymo, o aš dirbau oficialiai kitame darbe, pradėjau Andriui sakyti, kad man per sunku važinėti po visus miestus ir sudarinėti nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sandorius“, – tikino moteris.

Jos vardu sudarytų sandorių savo akimis ji nematė: viską pasiimdavo juose dalyvavusi Agnė. Po kurio laiko Andrius paprašė įmonę „Turtuvos grupė“ perrašyti Agnei. Tai vėl įvyko pastarosios automobilyje Kauno autobusų stotyje. Agnei buvo perduoti visi įmonės dokumentai, spaudas, banko kortelė.

Perdavus įmonę sandoriai toliau tęsėsi, tačiau, Danutės B. teigimu, ji iš jų jokios naudos neturėjo. Agnė tik padengdavo kelionpinigius.

2015 m. vasarą dar prie perduodant įmonę, moters namuose pirmą kartą apsilankė Andrius. Vyrą pas ją atvežė Agnė. Visi kartu išgėrė kavos ir Andrius davė jai pinigų, kad moteris sumokėtų paskolą, kurią buvo paėmusi, kai savo vardu steigė individualią įmonę „Turtuvos grupė“. Dalį iš 12 tūkst. litų paskolos moteris jau buvo sumokėjus įmokomis. Joms pinigų duodavo Agnė.

Danutė B.

Andrius sakė, kad pinigai jam reikalingi sumokėti teisėjui, kad jį greičiau išleistų iš kalėjimo, o tada jis pinigus grąžins po poros mėnesių.

Po to daugiau bendravimas tęsėsi telefonu. 2016 m. vasaros pradžioje Danutei B. paskambinęs Andrius pasakė, kad jį išveža į Lukiškes ir šis jau negalės su ja susisiekti, rašyti laiškų. Moteris užsiminė, kad jai reikalingi jos paskolinti 30 tūkst. litų, tačiau po mėnesio su ja susisiekęs Andrius teigė, kad ir jam pinigai dabar yra labai reikalingi.

„Jis sakė, kad pinigai jam reikalingi sumokėti teisėjui, kad jį greičiau išleistų iš kalėjimo, o tada jis pinigus grąžins po poros mėnesių. Man jo pagailo ir eilinį kartą patikėjau jo melu. Sutikau palaukti, tačiau pinigų neatgavau iki šiandien“, – kalbėjo savo naivumą supratusi Danutė B.

Bendravimas su Andriumi tęsėsi iki 2016 m. rugsėjo. Danutė B. sulaukė Agnės skambučio, kurio metu buvo pasakyta, kad Andrius iš tikrųjų yra Šiktorovas ir apie jį galima pasiskaityti internete. Agnė pasakė, kad yra jo žmona ir kad jie turi dukrą.

„Andriui apie tai nieko nesakiau, tačiau pradėjau reikalauti grąžinti skolą. Tada ir prasidėjo. Pamačiau tikrąjį jo veidą. Pamačiau, kad jis agresyvus, supykęs pradėdavo mane įžeidinėti, koliojo visokiais žodžiais. Pykčio protrūkio metu bijojau Andriaus“, – atviravo nukentėjusioji.

Danutė B.

Andrius pasakė, kad pinigų man negrąžins, liepė eiti gyventi savo gyvenimą, auginti dukrą ir jį pamiršti. O jeigu nepaklusiu, sakė, kad mano dukrą išveš į užsienį, taip pat užsiminė, kad einant keliu ją gali partrenkti vilkikas.

Paskutinis Danutės B. susitikimas su A. Raziūnu įvyko 2017 m. vasarį, dar prieš šio sulaikymą. Tuomet moteris važiavo į darbą, o Andrius pasiūlė ją pavežti. Nieko blogo nepagalvojusi moteris įlipo į jo automobilį.

„Pavažiavus šiek tiek, jis sustojo šalikelėje, mane apieškojo, mano rankinę pastatė lauke, paėmė iš manęs telefoną ir pasakė, kad pinigų man negrąžins, kad eičiau gyventi savo gyvenimą, auginčiau savo dukrą ir pamirščiau jį. Jei nevykdysiu jo palietimo, netiesiogiai pradėjo grasinti man ir mano dukrai dėl sveikatos sutrikdymo, kad gali mano dukrą išvežti į užsienį ar einant keliu ją gali partrenkti vilkikas“, – prisiminė moteris.

Išsigandusi Danutė B. stengėsi kiek gali išlikti rami ir paprašė ją nuvežti į darbą. Taip ir pasibaigė paskutinis jos susidūrimas su galvą apsukusiu vyru. Apie jo suėmimą jai skambučiu vėliau informavo Agnė.

Išgalvota VMI skola ir advokatas Algis

Prasidėjus liudytojų apklausoms visoje Lietuvoje, Danutė B. suprato, kad jos patirtas nuostolis galėjo siekti kur kas daugiau nei 30 tūkst. litų paskola vyrui. Moteris netikėtai prisiminė mįslingą 43 tūkst. litų neva Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) baudą, dėl kurios teko nemažai patirti streso.

Prisiminusi prieš septynerius metus sumokėtą baudą, moteris susisiekė su VMI atstovais ir sužinojo, kad jokia bauda iš tiesų jai net nebuvo paskirta.

Danutė B. taip pat prisiminė, kai dar skiriantis su vyru Andrius jai rekomendavo užregistruoti numerį 118 paslaugoje. Neva vykstant skyrybos teisininkai ar valstybinės institucijos gali norėti su ja susisiekti.

Po kurio laiko moteris sulaukė skambučio neva iš VMI. Griežtu tonu kalbėjusi specialistė pasakė, kad į VMI kreipėsi dabartinė buvusio Danutės B. vyro žmona, norinti patikrinti moters deklaraciją. Nukentėjusioji tiesiog atkirto, kad gali tai daryti, viskas su jos deklaracijomis tvarkoje.

Danutė B.

Kalbėdama su Andriumi paklausiau, kodėl aš gavau baudą, o sesė – ne, nors viską darėme kartu. Jis man pasakė, kad todėl, kad mano sąskaitoje nebuvo pinigų, o pas sesę buvo.

Po kelių dienų vėl paskambino ta pati moteris, pasakiusi, kad su darbo pajamomis viskas gerai, bet yra klausimų dėl sistemoje matomo vieno nekilnojamojo turto sandorio.

„Prieš kokius trejus metus su seserimi buvome pardavusios tėvų sodybą, tačiau viską deklaravome ir sumokėjome mokesčius. Kadangi nebuvau susidūrusi prieš tai su VMI, tikėjau viskuo, ką ta darbuotoja sakė“, – pasakojo ji.

Danutei B. buvo paaiškinta, kad neva sąskaitoje, kurioje buvo santaupos, priaugo palūkanos, o už jas nebuvo sumokėti mokesčiai. VMI darbuotoja prisistačiusi moteris paskaičiavo delspinigius ir baudą. Suma susidarė 43 tūkst. litų. Moteriai buvo pagrasinta, kad bus iškelta baudžiamoji byla ir reikės atvykti į Vilniuje esantį skyrių.

„Kalbėdama su Andriumi jo paklausiau, kodėl aš gavau baudą, o sesė – ne, nors viską darėme kartu, jis man pasakė, kad todėl, kad mano sąskaitoje nebuvo pinigų, o pas sesę buvo. Jis man liepė paimti paskolą, kad atsiskaityčiau su VMI. Namie turėjau 10 tūkst. litų santaupų, kuriuos buvome sutaupę su vyru, dar paėmiau iš banko 18 tūkst. litų paskolą, iš sesers pasiskolinau dar 9 tūkst. Dar turėjau einamųjų lėšų, bet nepajėgiau surinkti visos sumos. Trūko apie tūkstančio litų“, – prisiminimais dalijosi nukentėjusioji.

Pasisakiusi Andriui, kad jai reikės vykti į Vilnių, iš jo išgirdo pasiūlymą, kad reikalus sutvarkyti padės advokatas Algis. Ji juk nieko neišmano apie tuos reikalus, tai tik pinigai pasimes. Jis liepė nuvežti pinigus į Kauną ir perduoti jo žmogui. Danutė B. prisipažino, kad jai nepavyko surinkti visos sumos, tačiau Andrius patikino, kad advokatas uždės tiek, kiek trūksta. Kiek pamena nukentėjusioji, pinigus, kurie neva buvo skirti VMI baudai sumokėti, ji perdavė Agnei.

Nors apgauta moteris prašė įrodymų iš neva advokato apie sumokėtą baudą, jokių dokumentų ji taip ir negavo. Dar iki šios dienos moka iš banko paimtą paskolą.

Apgavo ir dėl žemės sklypo

Tik po A. Raziūno suėmimo moteris suprato, kad buvo įviliota ir į dar vieną su nekilnojamuoju turtu susijusią aferą. Šįkart buvo įtraukta ir Danutės B. sesuo Regina C.

Po moterų tėvo mirties sesuo paveldėjo visą turtą. Tarp jo – ir žemės sklypai. Po kurio laiko buvo nuspręsta žemę parduoti. 2014 m. Danutės B. sesuo įkėlė internete skelbimą apie parduodamą žemės sklypą. Apie tai Danutė B. prasitarė Andriui.

Po kurio laiko moters sesuo sulaukė skambučio iš vyro, kuris prisistatė kaip pirkėjas. Dar vėliau Danutei B. Andrius pasakė, kad kalbėjo su jos seserimi apie parduodamą sklypą ir padės parduoti sklypą, tačiau paprašė apie tai seseriai neprasitarti.

Vyras moterį įtikino, kad žemės sklypas nieko vertas ir jog sutarta dėl 4 tūkst. litų sumos – po 2 tūkst. kiekvienai iš seserų. Tačiau tam, kad būtų lengviau parduoti ir būtų mažiau mokesčių, reikia sklypą perrašyti vienai savininkei – Danutei B. Moterys taip ir padarė. Už notaro paslaugas sumokėjo Andrius.

Prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą moteriai Agnė perdavė 4 tūkst. litų. Danutė B. visus pinigus atidavė seseriai, nes jau ir taip buvo skolinga už VMI sumokėtą tariamą baudą.

Žemės sklypo pardavimas įvyko Elektrėnuose esančiame notaro biure. Moteriai atvykus ten jau buvo pirkėjai – vyras ir moteris. Buvo ir Agnė. Pasirašius sutartį Danutė B. pamatė, kad žemės sklypas iš tiesų parduotas už 68 tūkst. litų. Pinigai buvo pervesti į Danutės vardu atidarytą sąskaitą. Išėjus iš notaro Agnė paskubino ją važiuoti išsigryninti pinigų ir uždaryti banko sąskaitą. Išsiėmusi pinigus moteris visus juos atidavė Agnei. Pastaroji buvusią žemės sklypo savininkę parvežė namo.

„Kalbėdama su Andriumi jo paklausiau, kodėl gavau tokią nedidelę sumą, o parduota už daug daugiau. Ji pradėjo ant manęs šaukti ir aiškinti, kad džiaugčiausi, kad ir tiek gavau, nes jis tiek investavo pinigų, kad galėtume parduoti žemės sklypą, kuris nieko nevertas. Sakė, kad dar pasiliko skolingas keliems asmenims dėl šio sklypo“, – prisiminė nukentėjusioji.

Į aferą įsukę laiškai

Sukčiavimas – ne vienintelė veikla, dėl kurios laisvę ilgam prarasti rizikuoja A. Raziūnas. Jis taip pat kaltinamas ir turto prievartavimu. Po šia aferos raizgalyne pateko Jūratė Birutė Arbačiauskė. Moteris dar iki šiol gyvena baimėje ir slapstosi.

J. B. Arbačiauskė dar 2014 m. iš poros asmenų pasiskolino apie 15 tūkst. eurų. Tuomet sirgo jos tėvai ir moteriai reikėjo pinigų tėvams gydyti. Dalį pinigų ji spėjo gražinti, bet po tėvų mirties gyvenimas tapo finansiškai sudėtingas. Likusių skolų grąžinti ji nebeturėjo kaip.

Jūratė Birutė Arbačiauskė

Vyras teigė, kad dirba su Lietuvos teisėsauga, minėjo, kad dirba su teismais, prokurorais, antstoliais, notarai. Pridėjo, kad kiekviename mieste yra sukurtos struktūros žmonėms gaudyti, sekti. Neva jis pats tai daro, samdo seklius, klauso telefoninių pokalbių, juos įrašo.

Vieną 2016 m. balandžio dieną nukentėjusi sulaukė skambučio iš nepažįstamo vyro, kuris prisistatė kaip Lietuvos kriminalinės policijos atstovas, atstovaujantis teisiniais reikalais „Turtuvos grupę“. Vyras savo vardo nesakė.

„Tačiau pasakė, kad yra įpareigotas areštuoti mano turtą už skolas. Vyras teigė, kad dirba su Lietuvos teisėsauga, minėjo, kad dirba su teismais, prokurorais, antstoliais, notarai. Pridėjo, kad kiekviename mieste yra sukurtos struktūros žmonėms gaudyti, sekti. Neva jis pats tai daro, samdo seklius, klauso telefoninių pokalbių, juos įrašo“, – prisiminė nukentėjusioji.

Moteriai taip pat buvo pasakyta, kad ir bankuose savi žmonės dirba, todėl jis gali lengvai patikrinti sąskaitas.

„Nelabai supratau, apie ką tas vyras kalba, nes jis nepaminėjo dėl kokių skolų ar reikalų skambina. Tada jis paklausė, ar gavau laiškus. Nesupratusi kokius, užklausiau, o jis atsakė, kad, kai gausiu, viską sužinosiu“, – apie keistą skambutį pasakojo moteris.

Nukentėjusioji iškart nubėgo į netoli esantį paštą, o ten rado išsigandusią paštininkę, kuri pasakė, kad jai skambino kažkas iš „Turtuvos grupės“ ir liepė kuo skubiau pristatyti moteriai laiškus.

Prabilus apie teisininkus, pradėjo šaukti

Moters rankose atsirado du didžiuliai vokai, ant kurių buvo užrašytas minėtos įmonės pavadinimas.

„Namuose praplėšiau vokus ir juose radau pranešimus su raginimais į UAB „Turtuvos grupės“ sąskaitą sumokėti nurodytą sumą. Kokia ji buvo konkrečiai, nebepamenu. Dar buvo priskaičiuoti papildomi mokesčiai – už valandą paslaugų po 100 eurų“, – savo istoriją pasakojo J. B. Arbačiauskė.

Jūratė Birutė Arbačiauskė

Pasiūliau jam susitikti ir atvykti su teisininku į biurą, tačiau vyras pradėjo rėkti ant manęs, kad jokių teisininkų nereikia, nes jis pats teisininkas ir viską pats išmano.

Pasak jos, laiškas nuskambėjo grasinančiai: jame buvo surašytos jos, kaip skolininkės, laukiančios pasekmės, jei neįvykdys reikalavimų. Netrukus moteris vėl sulaukė to paties vyro skambučio, kuris pareikalavo sumokėti 1 tūkst. eurų grynaisiais už tarpininkavimą. Jei sumokės – nebus turto arešto, bus sudarytas skolos grąžinimo grafikas.

„Pasiūliau jam susitikti ir atvykti su teisininku į biurą, tačiau vyras pradėjo rėkti ant manęs, kad jokių teisininkų nereikia, nes jis pats teisininkas ir viską pats išmano“, – toliau liudijo pareigūnams J. B. Arbačiauskė.

„Pasakiau jam, kad neturiu tūkstančio eurų, o jis nustebęs paklausė – „tai ką, visai neturi pinigų? Kur padėjai pinigus“, – prisiminė ji.

Bendrovės „Turtuva grupė“ teisininku prisistatęs vyras nukentėjusiajai skambino ne vieną kartą. Dažniausiai anksti ryte. Tačiau skambučių sulaukdavo ir kitu paros metu. Pokalbių metu vyras kategoriškai uždraudė susitikti su pinigus tėvų gydymui moteriai paskolinusiais asmenimis ar jiems tiesiogiai pervesti kokias nors lėšas.

„Pasakė, kad jei pervesiu, tie pinigai bus areštuoti, jais nebus galima disponuoti, todėl vis tiek liksiu skolinga“, – istorija dalijosi moteris.

Vieno skambučio metu J. B. Arbačiauskė paprašė vyro prisistatyti. Po gana ilgos pauzės vyras pasakė esantis Eimantas. Paklausus pavardės, šis atkirto, kad jai nebūtina žinoti jo pavardės. Nukentėjusiajai ir toliau reikalaujant pasakyti pavardę, šis prisistatė kaip Stonys.

Sukčius ir toliau atakavo moterį skambučiais vis reikalaudamas kuo greičiau atiduoti pinigus būtent „Turtuvos grupei“.

Nukentėjusioji vis tikino, kad pinigų neturi, tačiau bando refinansuoti paskolą banke, o tai padariusi skolą atiduos žmonėms, kuriems buvo skolinga. Kai aferistas tai išgirdo pradėjo naudoti kitą taktiką – prasidėjo įvairaus pobūdžio grasinimai, gąsdinimai susidoroti fiziškai.

„Jis skambino kiekvieną dieną, rėkdavo ant manęs, grasino, gąsdino“, – tvirtino moteris.

Pradėjo sekti tamsus automobilis

Kaip reikiant nukentėjusioji išsigando vieną savaitgalį, kai su mažamečiu anūku važiuodama nuo Kaišiadoryse esančios degalinės Jonavos link pastebėjo, kad jos automobilį seka tamsios spalvos „Jeep“ transporto priemonė.

Jūratė Birutė Arbačiauskė

Patyriau didžiausią šoką savo gyvenime. Be proto išsigandau dėl savo ir savo anūko gyvybės. Iš baimės pradėjau nesiorientuoti erdvėje, pradėjau skambinti policijai, tačiau kelyje nebuvo ryšio. Dar didesnė panika ištiko.

„Jis visą laiką važiavo iš paskos: tai pagreitindavo ir priartėdavo prie jos automobilio galo, tai atsilikdavo, tai vėl priartėdavo. Patyriau didžiausią šoką savo gyvenime. Be proto išsigandau dėl savo ir savo anūko gyvybės. Iš baimės pradėjau nesiorientuoti erdvėje, pradėjau skambinti policijai, tačiau kelyje nebuvo ryšio. Dar didesnė panika ištiko“, – nenusakomos baimės pliūpsnį apibūdino ji.

Nukentėjusioji jau nepamena, kaip jai pavyko atitrūkti nuo tamsios spalvos automobilio, tačiau ji pasuko į mišką, kur pavažiavusi keliuku sustojo, išjungė automobilio variklį, šviesas.

„Stovėjau ir bijojau, kol anūkas pradėjo klausinėti, kodėl jie čia atvažiavo. Anūką nuraminau, pasakiau, kad atvažiavome pasiklausyti lakštingalų. Tada jis pasakė, kad jei man šalta, uždaryčiau langą. Pajutau, kad visa drebu iš baimės“, – atviravo J. B. Arbačiauskė.

Maždaug po pusvalandžio moteris su mažamečiu anūku grįžo į kelią. Juos sekusio automobilio jau nebebuvo matyti.

Jūratė Birutė Arbačiauskė

Stovėjau ir bijojau, kol anūkas pradėjo klausinėti, kodėl jie čia atvažiavo. Anūką nuraminau, pasakiau, kad atvažiavome pasiklausyti lakštingalų. Tada jis pasakė, kad jei man šalta, uždaryčiau langą. Pajutau, kad visa drebu iš baimės.

Kitą rytą nukentėjusioji vėl sulaukė Eimanto skambučio. Jis vėl reikalavo pinigų, o kartu paklausė, ar ji dabar įsitikino, kad jie viską gali valdyti. Moteris suprato, kad tai nėra vien gąsdinimai telefonu, bet ji yra ir iš tiesų sekama.

„Dar labiau išsigandau dėl savo gyvybės, todėl sutikau atiduoti Eimantui reikalaujamus pinigus“, – pripažino ji.

Po kurio laiko vėl paskambinęs sukčius pasakė, kad, žino, jog jai patogu būtų susitikti prie sankryžos ties Kaišiadoriais. Moteris sutartu metu atvyko į vyro nurodytą vietą. Joje stovėjo ją prieš tai persekiojęs tamsios spalvos „Jeep“ automobilis.

Iš jo išlipo vyras. Kaip vėliau atpažino nukentėjusioji, tai buvo A. Raziūnas. Nukentėjusioji perdavė į maišelius sudėtus pinigus. Viename – 8 tūkst. eurų, kitame – 9 tūkst. eurų. Vyras paėmė pinigus ir jų net neperskaičiavęs pasakė, kad sutartį atsiųs paštu.

„Prieš išvažiuodamas jis prigrasino, kad niekur nesikreipčiau, nes nukentėsiu aš ir mano anūkė. Labai nustebau, nes niekada nebuvau minėjusi, kad turiu anūkę“, – pareigūnams liudijo J. B. Arbačiauskė.

Vyras išvažiavo, o moteris taip ir nesulaukė jokios sutarties. Moteris su viltimi vis dar laukė, kol nuo jos sąskaitų bus nuimtas areštas, kaip žadėjo Eimantas, tačiau tai taip pat neįvyko.

Daugiau ji iš A. Raziūno skambučių nesulaukė, o, kai bandė su juo susisiekti pati, vyras į skambučius neatsakė.

Moteris dar iki šiol gyvena baimėje. Dėl akistatos su sukčiumi ir jo grasinimų jai pablogėjo sveikata, ji prarado darbą, privalėjo parduoti savo butą, išvykti gyventi į kitą miestą. Dar iki šiol slapstosi, nes bijo.

Sergančio tėvo verslą perėmusi moteris pati net nepastebėjo, kaip ją sužavėjo teisininkas Eimantas – į vyro glėbį puolusi ir po to tikrą meilės dramą išgyvenusi verslininkė dabar negali patikėti, jog buvo tokia naivi. Net tada, kai suprato, jog pateko į aferisto pinkles. „Jis vis kartodavo, kad geras liudininkas – miręs liudininkas, sakydavo, kad jeigu jį išduosiu policijai, tuomet įvyks nelaimingas atsitikimas: iškrisiu iš balkono, sudegsiu automobilyje ar tiesiog paspringsiu alkoholiu“, – iš mylimo ir jautraus vyro A. Raziūnas staiga virto baisiu monstru.

Apie tai – kitoje „Skolų valdovo užburti“ dalyje.