Teisingumą Lietuvos Respublikos vardu vykdantis trečiosios valdžios atstovas – teisėjas – privalo ne tik teisingai taikyti teisės aktus bei spręsti iškilusius teisinius konfliktus tarp šalių, tačiau gerbti teisėjo vardą ir kelti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema.
„Pasitikėjimas teismais yra betarpiškai susijęs ir su teisėjo elgesiu bei požiūriu į žmogų. Teisėjas privalo gerbti žmogaus teises ir laisves; pagarbiai išklausyti procese dalyvaujančius asmenis kaip to reikalauja įstatymas; dėmesingai reaguoti į jų prašymus ir siūlymus, o nepagrįstus prašymus atmesti taktiškai. Teisėjas turi būti reiklus proceso tvarkos pažeidėjams, laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis.”, – teigė savo kadenciją baigiantis TEDK pirmininkas Algis Norkūnas.
Reikia teisėjo gero elgesio vadovo
„TEDK svarsto gautus teikimus ir sprendžia dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams, tačiau šie komisijos įgaliojimai yra gana siauri. Kitose šalyse esama kitokių teisėjų etiką įgyvendinančių koncepcijų. Jos apima teisėjų konsultavimą, išvadų teikimą dėl teisėjų elgesio ir kt. Negalima sakyti, kad mes visiškai to nedarome, kadangi pareiškėjai, pateikdami teismuose nutinkančias įdomias situacijas ir aplinkybes, skunduose ne visada prašo iškelti drausmės bylas, o tiesiog klausia, ar toks teisėjų elgesys neprasilenkia su reikalaujamu teisėjo elgesiu.”, – sakė TEDK pirmininkas.
Problema A. Norkūnas įvardija tai, kad nėra teisėjo gero elgesio vadovo. Kalbėdamas apie ateities perspektyvas, TEDK pirmininkas galvoja, kad vertėtų svarstyti apie komisijos funkcijų išplėtimą, siekiant įteisnti tai, kas TEDK iš tikrųjų daroma: konsultuojami teisėjai dėl to, kaip elgtis tam tikrose situacijose, komentuojami įvykiai dėl teisėjų elgesio, besikreipiantiems asmenims pateikia situacijos įvertinimą etikos požiūriu. Svarbu tik aiškiai atskirti sritis, kuriose TEDK įgaliojimai baigiasi.
Neretai skunduose yra keliami klausimai įvertinti aiškiai procesinio pobūdžio teisėjų veiksmus: kodėl teisme neapklausti liudytojai, kodėl jų parodymais buvo vadovaujamasi (pareiškėjų nuomone, jie sakė netiesą ar buvo nepatikimi, suinteresuoti), kodėl nebuvo paskirta ekspertizė, kodėl jos išvados buvo atmestos. Tai klausimai dėl bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų rinkimo, bet jų tirti ir vertinti TEDK neturi teisės.
„Komisija nėra iš tų instancijų, kuri prižiūrėtų ar peržiūrėtų teisėjo veiklą vykdant teisingumą. Ji neturi teisės net svarstyti, ar pagrįstas teisėjo priimtas sprendimas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) byloje, ar teisėjas tinkamai taikė įstatymus spręsdamas bylą, ar pagrįstai įvertino įrodymus, ar gerai išsprendė ginčą, ar pakankamai nubaudė nusikaltusįjį, ar pagrįstai išteisino teisiamąjį ir kt. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad komisija nesvarstė ir nesvarstys tokio pobūdžio klausimų, kadangi ji neturi tokios teisės”, – atkreipė dėmesį į tai, ko TEDK nedaro, A. Norkūnas. Pagal įstatymą TEDK yra viena iš savivaldos institucijų ir privalo veikti taip, kad teisėjų nepriklausomumo nepažeistų.
Skundai peržiūrėti sprendimus grąžinami atgalios
Komisija gauna labai daug skundų. Antai 2011 m. per tris pirmuosius ketvirčius Komisijoje buvo gauti 283 pareiškimai, prašymai, skundai, teikimai, o per tą patį laiką 2012 m. – jau 326. Pažymėtina, kad tarp jų yra labai daug skundų, kuriuose prašoma peržiūrėti sprendimus. Iš nurodytų skundų skaičiaus 2011 m. buvo nenagrinėta 218 tokių skundų, o 2012 m. - 272. Daugiausiai grąžintų pareiškimų sudaro būtent pareiškimai dėl teisėjų sprendimų pagrįstumo.
Taip pat didelę dalį sudaro abstraktaus pobūdžio skundai. Pagal nuostatus TEDK turi būti paduodamas motyvuotas teikimas. A. Norkūnas teigia, kad jame turi būti nurodomi konkretūs faktai ir motyvai, kad aprašytasis teisėjo veiksmas ar elgesys gali pažeisti teisėjo etikai ar drausmei keliamus reikalavimus.
„Neretai sulaukiame visiškai nemotyvuotų raštų, kuriuose nurodoma, kad Lietuvoje ar konkrečiame teisme dirba negeri teisėjai ar teisėjas, kurie blogai išsprendė pareiškėjo bylą. Toliau keliasdešimtyje puslapių surašomos bylos ir bylinėjimosi teisme aplinkybės. O užbaigiama tuo, kad įvykdyta didelė neteisybė ir dėl to reikia iškelti drausmės bylą visiems teisėjams, kurie tą klausimą sprendė. Tokio pobūdžio ir turinio skundai komisijoje nenagrinėjami”, – apie atmetamus skundus pasakoja TEDK pirmininkas.
„Reikėtų akcentuoti dar štai ką – neretai skundžiamasi dėl smulkmeniškų pažeidimų arba pareiškėjai dėl teisinių reikalavimų nesupratimo klaidingai mano, kad teisėjas pažeidė įstatymą. Komisija vadovaujasi įstatymo nuostata, kad pagrindas drausmės bylai kelti yra aiškus teisėjo pareigų nevykdymas (aplaidumas) ar piktnaudžiavimas jomis“, - sakė jis.
Dėl didelio skundų skaičiaus komisijos pirmininkas mano, kad savaime tai nėra didelė problema. Skunduose būna informacijos ir pagal juos galima pajusti, kokie nusiskundimai dėl teisėjų ar teismo darbo reiškiami, kokie yra teismų darbo organizaciniai trūkumai, kokios yra ginčytinos ar vengtinos situacijos. Tai suteikia pagrindo svarstyti ir gerinti teismo darbą. Ši informacija panaudojama susitikimuose ir diskusijose su kolegomis, galvojant, kaip ateityje geriau išvengti panašių atvejų. Gali būti, kad teisėjai tam tikrose situacijose buvo teisūs, bet nesijautė tuo užtikrinti ir nesiryžo pasielgti reikliai ir principingai. Po apsvarstymo pasidaro aiškiau ir jų elgesys tampa labiau savim pasitikintis.
Yra pareiškimus paduodančių asmenų, kurie tiesiog geranoriškai informuoja apie buvusią situaciją, sukėlusią abejonių dėl teisėjo pozicijos. Dažni skundai dėl teismų nuolaidžiavimo posėdžio tvarkos pažeidėjams, proceso dalyviams, kurie užgaulioja kitus proceso dalyvius, neužtikrina privatumo. Nuolatinis informacijos gavimas, jos analizė ir teisėjų bei visuomenės švietimas šiais klausimais yra būtinas.
Komisija nemažai skundų gauna dėl teismo veiklos, pavyzdžiui, netinkamo posėdžių organizavimo, netgi posėdžiavimo sąlygų.
„Gauname nusiskundimų netgi dėl teismo posėdžiavimo sąlygų, pavyzdžiui, kad susirinkusiems nėra pakankamai vietos atsisėsti, arba kad nepatogu pasidėti dokumentus ir užrašus. Viena pareiškėja iš Panevėžio nusiskundė, kad jos byla buvo nagrinėjama niūriame pusrūsyje ir ankštame kabinete. Tai formavo jos neigiamą nuomonę apie teismą ir teisėjo požiūrį į žmones. Deja, tenka tik apgailestauti, kad teismai priversti dirbti tokiomis sąlygomis ir nuo teisėjo dažniausiai tai nepriklauso”, – konkrečius skundų pavyzdžius įvardija A. Norkūnas.
Terminai neproporcingi
Vienu iš TEDK sunkumų, organizuojant darbą, TEDK pirmininkas įvardija įstatyme nustatytus terminus, per kiek laiko TEDK turi išspręsti klausimą. Priiminėjant įstatymą buvo siekiama operatyvumo. Intencija buvo gera, tačiau TEDK darbo krūviai ir nustatyti terminai, pirmininko nuomone, yra neproporcingi ir nepasiteisino.
Dėl TEDK narių nuolatinio užimtumo sudėtinga laiku spėti organizuoti posėdžius, kadangi per trijų mėnesių terminą dar turi būti atliktas ir tyrimas, o pasitaiko atvejų, kad teisėjai bando delsti su paaiškinimais, siekia atidėlioti nagrinėjimą. Jeigu nebūtų nustatyti procedūriniai terminai, anot A. Norkūno, TEDK veikla nebūtų tiek suvaržyta, o rezultatas nenukentėtų.
Į TEDK turėtų kreiptis turintys pagrįstų įrodymų
Teisę kreiptis į TEDK turi bet kokie asmenys, susidūrę su Lietuvos teismais, teisėjais ir turintys informacijos apie netinkamą teisėjo elgesį ar veiksmus. Toks platus subjektų ratas turi ir teigiamą ir neigiamą pusę.
Pasak pašnekovo, iš vienos pusės, tai informacija apie tai, kokiais teisėjų ir teismų veiklos klausimais visuomenė yra nepatenkinta. Iš kitos, vienas iš pagrindinių trūkumų – labai didelis darbo krūvis dėl ne tuo adresu paduodamų ir aiškiai nepagrįstų skundų, tenkantis teismų savivaldos ir administracinėms institucijoms.
Daugiausia kelblumų kelia skundai dėl nusišalinimo
„Komisijai nemažai ginčų sukelia tie atvejai, kai siūloma svarstyti teisėją, kuris turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ar buvo neobjektyvus. Komisija neturi aiškaus atsakymo, nėra suformuota vienoda nuomonė šiuo klausimu nei teisės moksle, nei praktikoje. Šiuo klausimu vieni sako, kad nušalinimo, nusišalinimo ir objektyvumo klausimas yra procesinė veikla, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas tik proceso tvarka ir gali būti svarstoma TEDK”, – sako A. Norkūnas.
Pasak jo, TEDK pozicija šiuo metu yra tokia: jeigu klausimas dėl teisėjo šališkumo buvo spręstas procesine tvarka, tai yra teisėjų procesinė veikla, kurios tikrinti komisija neturi teisės. Teisėjo šališkumo klausimas jau būna patikrintas. Bet pareiškėjai, anot TEDK pirmininko, dažnai nurodo situacijas, kai aplinkybės, kurios buvo ir kurios sudarytų pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu, bet posėdžio metu nebuvo žinomos. Gali būti, kad teisėjas jų nežinojo, bet gali būti, kad jis tų aplinkybių neišviešino. Pavyzdžiui, kad teisėjas turi giminaičių ar kitų asmenų, susijusių su jo nagrinėjama byla.
„Būta ir tokių atvejų, kai paaiškėdavo, kad iš asmens vardo, pavardės ar asmens kodo teisėjas iš pradžių nežino, kad tai su juo susijęs asmuo. Sužinojęs šią aplinkybę teisėjas paprastai iš karto nusišalina, bet teisėjo veiksmas jau yra atliktas ir į TEDK skundas jau būna parašytas. Buvo atvejis, kai teisėjas sprendė dėl žmogaus, o vos ne visi vieno kaimo gyventojai yra ta pačia pavarde ir teisėjas tik iš vardo, pavardės, asmens kodo nenustatė, kad tai yra žmogus, nuo kurio jo šeima yra nukentėjusi”, – sako A. Norkūnas.
Pasak jo, TEDK mano, kad visiškai vadovautis nuomone, kad visais atvejais tai yra procesinė veikla, nebūtų pagrįsta. Komisijoje kiekvienas atvejis yra išsprendžiamas individualiai.
Dėl teisėjo nešališkumo pagal Teisėjų etikos kodeksą svarbu nustatyti, kad teisėjas turi asmeninį interesą – turtinį ar kitokį, iš šeimos santykių, bendo gyvenimo ar darbo (pvz., mokslo įstaigose). Paprastai, jeigu procese tai svarstyta, vadinasi, tai procesinė veikla ir TEDK dėl to stengiasi neperžiūrėti šių sprendimų. Jeigu tai kitokios aplinkybės, kurios rodo esant teisėjo suinteresuotumą, tai komisija šį klausimą imasi svarstyti. ,,Komisija svarstė ir sprendė, kad vienos akcijos turėjimas kredito unijoje, kai teisėjas aktyviai nedalyvauja jos veikloje, netrukdo teisėjui nagrinėti tos unijos bylos”, – TEDK pirmininkas pateikia konkretų pavyzdį.
Objektyvumas vertinant kolegų veiksmus
Šiuo klausimu yra bent dvi pozicijos. Anot A. Norkūno, privalumas tai, kad, kai vertini savo kolegų veiksmus, jei pats esi dirbęs ir pirmoje instancijoje, ir antroje instancijoje, tai turi patirties ir žinai, kas ten ištikrųjų vyksta ir kaip teismo procese tai daroma.
„Kai žmogus parašo, kad teisėjas kažką blogai padarė, iš karto galvoji, kokia ten galėjo būti tikroji situacija, kad sudarė pagrindą jam skųstis. Jei skaitytų žmogus, kuris nežino teisėjo darbo, jo požiūris būtų kitoks – manau, jam būtų sunkiau susigaudyti. Iš kitos pusės, gal tai būtų objektyvesnė nuomonė. Manau, kad reikia suderinti du požiūrius – teisėjo požiūrį ir visuomenės požiūrį.”, – mintimis apie kolegų vertinimą dalijasi TEDK pirmininkas.
TEDK darbe labai dera tai, kad TEDK nariai yra ir teisėjai, ir visuomenininkai. Šiuo metu TEDK visiškai sukomplektuota: ją sudaro septyni nariai, iš kurių keturi yra teisėjai, o trys – visuomenės atstovai. Stengiamasi, kad TEDK posėdžiuose dalyvautų visi, apsikeistų nuomonėmis, jos visos būtų išklausytos ir gerbiamos.
TEDK siekia veikti objektyviai. Jeigu TEDK nario santykiai su teisėju, kurio klausimas svarstomas, yra pakankamai artimi, tai susiklosčiusi praktika, kad šis TEDK narys nusišalina nuo klausimo tyrimo ir svarstymo. Paprastai teisėjai-TEDK nariai nusišalina nuo nagrinėjamo klausimo dėl to teisėjo, su kuriuo ilgėliau dirba viename teisme, su kuriuo palaikomi asmeniniai kontaktai, o advokatas-TEDK narys nenagrinėja klausimo tuo atveju, jei pas TEDK svarstomą teisėją tuo metu turi bylų.
Rotacija neleistų susiformuoti stereotipams
„TEDK, kaip ir visoms tarnyboms, nuolat reikia atsinaujinimo. Jei vadovas ar nariai yra tie patys asmenys ilgesnį laiką, tai susiformuoja tam tikri stereotipai ar darbo stilius. Rotacija ir šioje srityje yra sveikintinas dalykas”, – įsitikinęs TEDK pirmininkas.
A. Norkūnas mano, kad TEDK turi būti asmenys, pasižymintys autoritetu visuomenėje ar teisėjų tarpe, profesine kompetencija ir siekiu veikti atvirai, kad komisijos veikla būtų efektyvi, aktyvi ir žinoma visuomenei. Šiuo metu labai atsinaujinę apylinkių ir apygardų teismai, teisėjai dabar yra savarankiškesni ir nuostatos jų kitokios. Kinta visuomenės požiūris, ji laisvesnė, bet ir reiklesnė - reikalaujama teisėjų profesionalumo, pagarbos ir žmogiškumo. TEDK narių ir vadovų keitimas – natūralus dalykas ir puikus būdas atsinaujinti, eiti koja kojon su besikeičiančiu gyvenimu.
„Dirbdamas TEDK daug laiko skyriau susitikimams su teisėjais ir visuomene. Susitikimuose Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir kituose miestuose vyko aiškinamasis ir prevencinis darbas. Apsvarstydavome, koks elgesys teisėjui deramas, diskutavome apie tai ir su Seimo nariais, visuomenininkais, žurnalistais, o ne tik uždarame rate. Aiškindavomės ir dėl įstatymų, ir apie teismo darbo reikalavimus, teisėjo atsakomybę, viešumą ir atvirumą teismų veikloje. Manau, kad TEDK darbą organizuojantis asmuo turi ir toliau laikytis atvirumo politikos. Galvoju, kad yra geriau susitikti ir išsiaiškinti su kolegomis teisėjais dėl galimų nesusipratimų, negu daryti klaidas. Jeigu tai vyksta dalyvaujant visuomenei, tai jai tampa gera teisinio švietimo pamoka”, – teigia pašnekovas.
Neužmiršti, kad esi teisėjas
TEDK pirmininkas teisėjams pataria darbe išlikti profesionalais, dalykiškais ir sąžiningais, o asmeninius reiklus tvarkyti santūriai, mandagiai, niekada neafišuoti savo pareigų, neužmiršti, kad esi teisėjas. Naujus TEDK narius skirsiančiai teisėjų tarybai linki, kad ji orientuotųsi į tokius kriterijus, formuodama TEDK naujajai kadencijai.
„Linkiu, kad Teisėjų taryba išrinktų kompetentingus, principingus žmones, kurie turi naujesnės patirties. TEDK nariams linkiu išlaikyti aukštą reiklumą teisėjams, bet jį suderinti su kitu labai svarbiu dalyku – teisėjo nepriklausomumu. Visuomenei reikalingas profesionalus, atsakingas ir nepriklausomas nuo valdžių ir kitų asmenų įtakos teisėjas”, – pokalbį baigė TEDK pirmininkas.