Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisėjas Artūras Šumskas taip pat paskelbė, kad pritrūko įrodymų, kad J. Žeimienė būtų pasisavinusi 2,3 mln. Lt, todėl ji dėl šio kaltinimo buvo išteisinta.
„Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad J. Žeimienė dalyvavo pasisavinant šiuos pinigus – tai, kad ji dalyvavo slepiant šį trūkumą, dar nepatvirtina, jog pinigus pasisavino“, – skelbdamas nuosprendį pažymėjo teisėjas.
Dėl turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo nuteistai J. Žeimienei teismas skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo tam pačiam laikotarpiui. Bausmės atidėjimo metu nuteistajai teismas uždraudė dirbti darbą, susijusį su ne jai priklausančių finansinių lėšų tvarkymu.
Draudimo dirbti su svetimais pinigais sulaukė ir vienai bendrovei vadovaujantis J. Žeimienės brolis Artūras Mecelis – jis taip pat pripažintas kaltu dėl svetimo turto pasisavinimo, jam skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams. Vykdymas atidėtas ir kitam nuteistajam Alexanderiui Vasinui – jam buvo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš nuteistųjų teismas solidariai bendrovei „City Service“ priteisė 289 tūkst. 620 eurų – tokia suma buvo pasisavinta iš jai priklausančio „Antakalnio ūkio“. Tuo metu ieškinys dėl 2,3 mln. Lt buvo atmestas, nes nebuvo įrodyta kaltinamosios J. Žeimienės kaltė dėl šių lėšų pasisavinimo. . Žalą teismas nuteistiesiems, kurie nuosprendį dar galės skųsti apeliacine tvarka, nurodė atlyginti per 5 metus.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. Žeimienei ir dar vienam akcininkui (jis yra miręs) priklausė bendrovė „Būsto investicijų valdymas“, kuri valdė keturias Vilniaus komunalines paslaugas teikiančias bendroves. Viena jų – „Antakalnio ūkis“, iš kurios sąskaitos buvo pervestas milijonas litų „Būsto investicijų valdymui“. Tiesa, netiesiogiai – šie pinigai iš pradžių buvo pervesti kitai bendrovei, kuriai iš karto po to buvo nusiųstas raštas, jog įvyko klaida ir paprašyta pinigus ne grąžinti, o pervesti „Būsto investicijų valdymui“, nurodant, kad tai yra A. Mecelio įnašas.
Prokurorams pavyko įrodyti, kad J. Žeimienė ir jo brolis A. Mecelis iš anksto buvo susitarę, jog šiuos pinigus panaudos įstatinio kapitalo didinimui – nuo 10 tūkst. iki 3 mln. 720 tūkst. Lt, išleidžiant papildomai 37 tūkst. 100 paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės bendrovės akcijų.
Be to, J. Žeimienė buvo nuteista dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kai 2,3 mln. Lt buvo išmokėti vienai Kaliningrade (Rusija) įkurtai, tačiau realiai jokios veiklos nevykdančiai bendrovei. Pinigai neva buvo išmokėti už tariamas konsultacijas. Siekiant pagrįsti šių pinigų išmokėjimą, buvo klastojami kasos išlaidų orderiai.
Kad vyko neskaidrūs sandoriai paaiškėjo tik tuomet, kai „City Service“ už įspūdingą sumą iš J. Žeimienės nusipirko komunalines paslaugas teikiančias bendroves – dėl to jie kreipėsi į prokurorus.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė Rasa Miltinytė kol kas nežino, ar skųs nuosprendį apeliacine tvarka – visų pirma nori išsamiai susipažinti su teismo motyvais.
„Mano manymu, ikiteisminio tyrimo buvo surinkta duomenų, kad J. Žeimienė prisidėjo prie 2,3 mln. Lt „Būsto investicijų valdymas“ pasisavinimo, tačiau, teismo nuomone, šių duomenų nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, – sakė ji. – Nuosprendyje teismas konstatavo, kad J. Žeimienė klastojo dokumentus – „Būsto investicijų valdymas“ kasos išlaidų orderius, tokiu būdu ji prisidėjo prie 2,3 mln. Lt trūkumo nuslėpimo, dėl ko buvo padaryta didelė žala. Manau, konstatavus, kad dėl J. Žeimienės veikos civiliniam ieškovui buvo padaryta didelė žala, civilinis ieškinys bent dalinai turėtų būti priteistas.“
J. Žeimienė niekada nepripažino jai pateiktų kaltinimų ir teigė, kad iškelta baudžiamąja byla esą su ja bandoma susidoroti dėl to, jog ji esą bandė priešintis „Rubicono“ valdymui Vilniuje. Nuteistoji taip pat dar galės nuosprendį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.