Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje dėl sukčiavimo Pravieniškių pataisos namuose buvo nuteisti nuolatiniai įkalinimo įstaigos „gyventojai“ ir jiems laisvėje talkinę pagalbininkai – nuo jų nukentėjo beveik dešimt žmonių, ketinusių nusipirkti automobilius ir keturračius.
Nieko neįtarę, kad pateko į sukčių pinkles, nukentėjusieji transporto priemonių pardavėjais apsimetusiems kaliniams pervesdavo užstatą – nuo 150 iki 450 eurų, tikėdamiesi, kad niekam kitam automobilis nebus parduotas.
Taip iš įvairiuose šalies miestuose gyvenančių žmonių Pravieniškių kaliniai išviliojo daugiau kaip 2 tūkst. eurų.
Pagrindinis šios aferos sumanytojas – anksčiau net 7 kartus teistas 23 metų vilnietis Edgaras Bolotinas. Teismo nuosprendžio laisvėje laukęs vyras buvo nuteistas dar kartą, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus vėl bus įkalintas pataisos namuose – sukčiavimo bylą išnagrinėjęs teismas E. Bolotinui skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
„O kodėl jūs mane fotografuojate? – išvydęs DELFI fotografą teismo salėje ėmė piktintis vyras. Net ir supratęs, kad darydamas nusikaltimus pats atsisakė privatumo, kaltinamasis vis tiek nenurimo. – Pagalvokite apie mane, ar nemanote, kad sukelsite man pavojų paviešinę nuotraukas – pamatę nukentėjusieji galės su manimi susidoroti.“
Kartu su E. Bolotinu buvo nuteistas ir anksčiau keturis kartus teistas 22 metų Deividas Ažukas – jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tuo metu Pravieniškių pataisos namų kaliniams talkinę laisvėje gyvenę jų bičiuliai – anksčiau neteistas 20 Artūras Butkus ir kartą teistas 22 metų Tomas Šarakojis išsaugojo laisvę. Už tai, kad kaliniams leido naudotis jiems priklausančiomis banko sąskaitomis, į kurias automobilius norėję pirkti žmonės pervesdavo užstatą, teismas A. Butkui skyrė 1 metų 8 mėnesių, o T. Šarakojui – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmes: nuteistieji įpareigoti nuo 22 iki 6 val. būti namuose, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, taip pat nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą.
Be to, jie be bausmės priežiūrą prižiūrinčios institucijos negalės keisti gyvenamosios vietos, o jeigu pažeis jiems taikomus draudimus, bausmė gali būti pakeista į areštą.
Kaip pabrėžė nuosprendį paskelbęs teisėjas R. Bužinskas, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų kaltinamųjų kaltė buvo įrodyta ne tik nukentėjusiųjų pasakojimais, telefoninių pokalbių išklotinėmis, bet ir pačių kaltinamųjų parodymais – A. Butkus, T. Šarakojis ir D. Ažukas kaltę pripažino iš dalies. Tuo metu E. Bolotinas, kuris buvo nusikaltimų organizatorius, kaltę kategoriškai neigė, nors ir anksčiau buvo teistas už sukčiavimą Pravieniškių pataisos namuose.
„Kaltinamųjų kaltę sunkina tai, jie veikė bendrininkų grupėje“, – pabrėžė apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas. Jo teigimu, nusikalstimus įvykdė ir daugiau asmenų, kalinčių Pravieniškėse, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams jų nepavyko išaiškinti.
Nors visi kaltinamieji yra laisvėje, tik A. Butkus ir E. Bolotinas į teismą atvyko išklausyti nuosprendžio.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namuose bausmę už įvykdytus nusikaltimus atliekantys nuteistieji internete esančiuose skelbimų portaluose publikavo skelbimus apie parduodamus automobilius ir keturračius. Jų transporto priemonės buvo šiek tiek pigesnės nei kitų pardavėjų, todėl skelbimai sulaukdavo didelio susidomėjimo – pirkėjai iš karto sutikdavo sumokėti piniginį užstatą, taip užsitikrindami, kad transporto priemonė nebus parduota kitam žmogui.
Kaliniai prie skelbimų patalpindavo nuotraukas, kurias nukopijuodavo iš užsienio svetainių.
Tačiau vos tik gavę pinigų tariami pardavėjai dingdavo, neatsakydavo nei į skambučius, nei į trumpąsias žinutes.
Kai nukentėjusieji kreipėsi pagalbos į policiją, tyrimą pradėję pareigūnai netrukus išsiaiškino, kad sukčiauja nelaisvėje esantys kaliniai – jiems talkinę laisvėje esantys bičiuliai greičiausiai net neįtarė, jog padeda vykdyti nusikaltimus. O gal tik apsimetė, kad nesupranta – už tarpininkavimą jiems taip pat atitekdavo dalis nukentėjusiųjų pervestų pinigų.
Pareigūnai įtaria, kad nuo sukčių galėjo nukentėti ir daugiau asmenų, tačiau ne visi kreipėsi pagalbos.