250 notarų – 40,7 milijonai eurų pajamų, arba vidutiniškai po 163 tūkst. eurų kiekvienam, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis už 2019 metus pasidalijo M. Majauskas. Tačiau gyventojo pajamų mokesčio notarai sumokėjo vidutiniškai po 15,6 tūkst. eurų.
„Dauguma notarų deklaravo išlaidas, vidutiniškai siekiančias 40 proc. individualios veiklos pajamų. Tokiu būdu mažinamos apmokestinamos pajamos, nuo kurių taikomas maksimalus 15 proc. tarifas. Todėl notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo apie 9 proc.“, – skaičiuoja M. Majauskas.
Pačias didžiausias pajamas gavęs notaras deklaravo 1,2 milijono eurų pajamų prieš atskaitymus ir nuo jų sumokėjo apie 10 proc. gyventojo pajamų mokesčio, rodo 2019 m. duomenys.
„Dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 651 tūkst. eurų ir taip pat mokėjo tik 10 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. – po leistinų atskaitymų. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai, viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc.“, – lygina M. Majauskas.
Jis pastebi, kad 4 daugiausiai uždirbę notarai naudojasi vadinamąja 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tai yra supaprastinta tvarka, kuomet nereikia deklaruoti patirtų išlaidų ar kitų atskaitymų – galima nepildyti išlaidų žurnalo. Likę 6 notarai tarp TOP 10 pagal gautas pajamas išlaidas skaičiavo patys, tačiau jos taip pat svyravo tarp 29-33 proc.
50 notarų, gavusių mažiausias pajamas, per 2019 m. deklaravo vidutiniškai 49 tūkst. eurų pajamų prieš leidžiamus atskaitymus.
„Mano nuomone mažas ir vidutines pajamas iš individualios veiklos gaunančių mokestinė tvarka keistis neturėtų. Tačiau milijoną eurų iš individualios veiklos deklaruojantis advokatas, notaras ar antstolis turėtų mokėti reikšmingai didesnius pajamų mokesčius. Esama padėtis yra brangi mokesčių sistemos klaida ir skaudi neteisybė. Nėra jokių racionalių argumentų paaiškinti, kodėl mokytojas ar gydytojas, gaunantis šimtą kartų mažesnes pajamas, turėtų mokėti kelis kartus didesnius mokesčius“, – teigia M. Majauskas.
Jis anksčiau informavo, kad dėl mokesčių korekcijų bus tariamasi su Vyriausybe, pasiūlymus turėtų pateikti Finansų ministerijos mokesčių darbo grupė.
„Verslo asociacijos paprastai bando įtikinti, jog efektyvus mokesčių tarifas mažas tik todėl, jog patiriamos didelės veiklos sąnaudos. Vis tik VMI deklaracijos rodo priešingą situaciją – net 83 proc. advokatų naudojasi 30 proc. leidžiamų atskaitymų galimybe ir nedeklaruoja jokių faktinių išlaidų. Tačiau net ir darant prielaidą, kad reikšmingos išlaidos egzistuoja, pajamos po tariamų išlaidų vis tiek siekia šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus. Tad ar tikrai teisinga, kad milijoną eurų po išlaidų iš individualios veiklos gaunantis asmuo gali mokėti dvigubai mažesnį pajamų mokestį nei dirbantis pagal darbo sutartį?“ – stebėjosi M. Majauskas.
Lietuvos notarų rūmai kalba, kad notarai sumoka du trečdalius įplaukų
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis įsitikinęs, kad notarų sumokami mokesčiai nėra išskirtiniai nuo kitų individualia veikla besiverčiančių gyventojų, o skaičiuojant notarų pajamas, penktadalį dar reikia atimt dėl anksčiau mokėto PVM.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2020 metų birželio į notarų paslaugų įkainius buvo įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis.
„Todėl iš parlamentaro analizuojamų notaro įplaukų iš karto būtina atimti penktadalį“, – teigia M. Stračkaitis.
Jis patikina, kad pagal įstatymus notaras negali dirbti vienas, todėl samdo darbuotojus, kurių didmiesčių biuruose kartais būna ir kelios dešimtys.
„Dauguma jų – kvalifikuoti teisininkai, kurių atlyginimai didmiesčiuose yra konkurencingi. Notaras – atsakingas darbdavys, mokantis savo darbuotojų atlyginimus, ir, suprantama, visus deramus mokesčius. Iš likusių įplaukų skaičiuojamos išlaidos biuro išlaikymui, privalomojo ir papildomo savanoriško profesinės civilinės atsakomybės draudimo įmokos, privalomas Notarų rūmų nario mokestis, išlaidos notaro archyvo išlaikymui neribotą laiką“, – vardija M. Stračkaitis.
Tačiau papildomai notaras savo veikloje prisiima didesnę riziką negu pagal darbo sutartį dirbantis asmuo – notaras už savo ir savo biuro darbuotojų veiksmus atsako visu savo turtu, patikina notarų rūmų prezidentas.
„Notaras turi turėti lėšų, kad išlaikytų teisės aktų reikalavimus atitinkantį biurą, kvalifikuotus darbuotojus ir mokėtų jiems atlyginimus, jei dėl ligos ar kitų priežasčių negalėtų dirbti ir pajamų negautų. Ir tik atskaičius visas minėtas išlaidas, galima kalbėti apie notaro asmeninį atlyginimą, iš kurio išskaičiuojami gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai“, – patikina M. Stračkaitis.
Jis patikina, kad notaro sumokėtus mokesčius derėtų skaičiuoti ne nuo bendrų įplaukų, o nuo konkrečiai jam tenkančios įplaukų dalies – kiek jis uždirba kaip privatus asmuo, o ne kiek pajamų gauna kaip valstybės įgaliotas asmuo ir darbdavys.
„Notarų rūmų duomenimis, notaro patiriamos sąnaudos ir sumokami mokesčiai vidutiniškai siekia du trečdalius notaro įplaukų, o kartais – ir daugiau“, – tikina M. Stračkaitis.