Šioje byloje dar 2015 m. birželio mėn. 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Dariaus ir Girėno apygardos 2-ąją rinktinę su prašymu atleisti jį, kaip Jehovos liudytoją, nuo karinės tarnybos. Pastarajai bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai atmetus pareiškėjo prašymą, E. Rutkauskas kreipėsi į Lietuvos administracinius teismus, kurie atmetė pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas, remdamasis Konvencijos 9 straipsniu, kreipėsi į Strasbūro teismą, skųsdamasis, kad, nepaisant jo religinių įsitikinimų, jis nebuvo atleistas nuo karinės tarnybos. Be to, pareiškėjas teigia, kad Lietuvos teisė nenumato alternatyvios civilinės krašto apsaugos tarnybos, pranešė Vyriausybės atstovai EŽTT.
Anot jų, Strasbūro teismas vertins, ar Lietuvos valdžios institucijos, neatleisdamos pareiškėjo nuo karo prievolės, suvaržė pareiškėjo minties, sąžinės ir religijos laisvę Konvencijos 9 straipsnio prasme, t.y., ar toks suvaržymas atitiko nacionalinių įstatymų nuostatas ir buvo būtinas, kaip to reikalauja Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis.
Be to, EŽTT Vyriausybės klausia, ar Lietuva užtikrina alternatyvią krašto apsaugos tarnybą – teisėje ar praktikoje, kuri savo pobūdžiu būtų tik civilinė ir nebūtų atgrasanti ar baudžiamoji.
Pasak Lietuvos atstovų EŽTT, panašias aplinkybes Strasbūro teismas jau yra įvertinęs kitoje byloje – praėjusių metų birželį nustatė Konvencijos 9 straipsnio pažeidimą, be to, konstatavo, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba Lietuvoje nėra tikra alternatyva, nes yra priklausoma nuo kariuomenės kontrolės ir priežiūros.