Kaip informuoja Vyriausybės atstovė EŽTT, remiantis bylos duomenimis, D. Čereška yra kaltinamas prekyba narkotikais, neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, neteisėtu laisvės atėmimu, sveikatos sutrikdymu ir vadovavimu organizuotai nusikalstamai grupuotei, jis buvo suimtas 2018 m. balandžio 17 d.
„Jo suėmimas buvo nuolat pratęsiamas tuo pagrindu, kad, be kita ko, jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir (arba) padaryti naujų nusikaltimų“, – pažymima pranešime.
Paskutinį kartą suėmimo terminas buvo pratęstas 2022 m. birželio 1 d. galutine ir neskundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi.
Anot EŽTT, praėjusių metų liepos 15 d. Kauno apygardos teismas pakeitė D. Čereškai taikomą kardomąją priemonę švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – 20 tūkst. Eur užstatu ir įpareigojimu nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą.
Strasbūro teismas, spręsdamas dėl peticijos priimtinumo ir esmės, vertins, ar D. Čereškos suėmimo trukmė pažeidė Konvencijoje nustatytą „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimą ir ar kompetentingos nacionalinės institucijos parodė „ypatingą stropumą“ organizuojant įtariamajam iškeltos baudžiamosios bylos, kurios metu jis buvo kardomajame kalinime, nagrinėjimą.
EŽTT taip pat yra gavęs kito „kamuoliniams“ priskiriamo kauniečio skundą – Remigijus Borisovas taip pat skundžiasi pernelyg ilgai taikyta griežčiausia kardomąja priemone.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. Borisovas kartu su kitais asmenimis, buvo sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d., įtariant jį didelio kiekio narkotikų kontrabanda, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, pinigų plovimu ir kitais nusikaltimais. Jo suėmimas buvo nuolat tęsiamas, nes teismas įžvelgė esant šios kardomosios priemonės taikymo pagrindus, taip pat motyvuojant tuo, jog baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga. Ir tik 2021 m. gegužės 3 d. įtariamajam suėmimas buvo pakeistas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Kaip yra nurodę prokurorai, „Kamuoliniai“ kaltinami ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam, nužudymu, pasikėsinimu nužudyti, mažiausiai septynių asmenų sveikatos sutrikdymu, neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir kitais labai sunkiais ir sunkiais nusikaltimais, kurie pasižymėjo ypatingu žiaurumu ir fizinio smurto panaudojimu.
Kai kurie nusikaltimai vykti nuo 1999 m., „Kamuolinių“ gauja daugiausia siautėjo Kauno mieste bei rajone, taip pat veiklą vykdė ir užsienio valstybėse – vertėsi narkotikų kontrabanda.
Kauniečių gauja buvo sukaupusi solidų ginklų ir sprogmenų arsenalą. Kratų metu jos narių namuose bei įrengtose slaptavietėse rasta dešimtys įvairių pistoletų, pistoletų-kulkosvaidžių, Kalašnikovo konstrukcijos automatų bei kitų šaunamųjų ginklų, tūkstančiai jiems skirtų šovinių, duslintuvų, dėtuvių, kitų ginklų dalių bei priedų.
Kratų metu buvo rasta ne tik ginklų arsenalas, bet ir paimti prabangūs automobiliai, tokie kaip „Porsche“ ar „Tesla“.
Šioje byloje tyrimas truko net 12 metų, kaltinimai pateikti dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir platinimo, disponavimo šaunamaisiais ginklais, turto prievartavimo, nužudymų, automobilių vagysčių.