Taip nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre.
Kaip pranešė Teisingumo ministerija, į EŽTT kreipėsi Z. J. - 2003 m. mirus žmonai, jis liko vieninteliu savo penkių vaikų globėju. Vyras sutiko, kad šešių mėnesių dvyniai apsigyventų pas mirusios žmonos pusseserę I. N., kuri vėliau tapo nuolatine jų globėja ir turto administratore.
Tėvas išsaugojo tėvystės teises ir su vaikais galėjo matytis be jokių apribojimų, tačiau vėliau kilo nesutarimai su mirusios žmonos pussesere ir jis kreipėsi į teismus su prašymu grąžinti jam vaikus.
Lietuvos teismai, remdamiesi vaikų interesais, nusprendė, kad dvyniai kol kas nepasirengę palikti pažįstamą aplinką ir apsigyventi kartu su tėvu.
Siekdami sustiprinti vaikų ir tėvo ryšį, teismai nustatė laikinąją apsaugos priemonę – tėvo ir vaikų bendravimo tvarką. 2011 m. teismai atmetė Z. J. prašymą panaikinti vaikų atskyrimą nuo tėvo.
Lietuvos teismų nuomone, patenkinus tėvo prašymą būtų pažeisti vaikų interesai.
EŽTT, spręsdamas dėl bylos priimtinumo ir esmės, vertino, ar negrąžinus vaikų jų biologiniam tėvui, nebuvo pažeista Konvencijoje numatyta pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimo gerbimą.
Strasbūro teisėjų nuomone, teismų sprendimai negrąžinti vaikų tėvui šioje byloje laikytini įsikišimu į pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Pripažinęs, kad valdžios institucijos turi plačią nuožiūros laisvę sprendžiant globos klausimus, ir nustatęs, kad toks įsikišimas buvo numatytas įstatymų ir juo buvo siekiama teisėtų tikslų, EŽTT vertino, ar tai buvo būtina demokratinėje visuomenėje. Šiuo požiūriu EŽTT tikrino, ar Lietuvos teismai šioje byloje tinkamai įvertino pusiausvyrą tarp biologinio tėvo Konvencijoje garantuojamų teisių ir vaikų geriausių interesų užtikrinimo.
Nagrinėdamas skundą iš esmės, EŽTT pirmiausia vertino, ar tėvui nebuvo užkirstas kelias bendrauti su vaikais.
Teismas atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad, mirus dvynių motinai, pareiškėjas pats sutiko su I. N. paskyrimu vaikų globėja.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui iki 2008 m. nebuvo jokių kliūčių matytis su dvyniais. Kilus nesutarimams tarp biologinio tėvo ir globėjos, pareiškėjui kreipusis į Lietuvos teismus, jie nedelsdami nustatė bendravimo su vaikais tvarką, kad dvynių ir tėvo ryšys nenutrūktų.
Nusprendęs, kad valdžios institucijų galimybės priversti dvynius bendrauti su jų tėvu yra ribotos, EŽTT nutarė, negalintis prikišti joms pareigų pagal Konvencijoje numatytų reikalavimų nevykdymo.
Tai konstatavęs, toliau EŽTT vertino, ar valdžios institucijos tinkamai veikė negrąžindamos vaikų pareiškėjui. Referuodamas į gausią savo praktiką bylose dėl šeimos susijungimo, Teismas priminė, kad jose svarbiausia yra vaiko interesai, nors valdžios institucijoms tenka pozityvioji pareiga saugoti tėvus nuo savavališko įsikišimo į jų Konvencijoje garantuojamas teises. Tačiau nei ši tėvų teisė, nei valdžios institucijų atitinkama pareiga nėra absoliučios.
Teismas atsižvelgė, kad Lietuvos teismai, iš esmės pripažindami pareiškėjo teisę gyventi su savo vaikais, bet laikinai atmesdami tokį jo prašymą, visuose savo sprendimuose vadovavosi vaikų interesais, kaip to reikalauja Konvencija, nacionalinė teisė bei tarptautiniai dokumentai.
Teismo nuomone, Vaiko teisių apsaugos tarnyba šioje byloje taip pat veikė pakankamai aktyviai: lankėsi I. N. namuose, kalbėjosi su vaikais globėjai nedalyvaujant ir ragino pareiškėją bei I. N. ieškoti psichologinės pagalbos ir pirmiausia paisyti vaikų interesų.
Be to, teismas įvertino ir tai, jog teisėjai išklausė pačių vaikų nuomonę, greitai reagavo į besikeičiančią situaciją.
Įvertinęs visas bylos aplinkybes, EŽTT galiausiai nusprendė, kad šiuo metu iš pareiškėjo atimta galimybė susigrąžinti vaikų globą ir apsigyventi su jais kartu nereiškia, jog valdžios institucijos neveikė, kaip turėjo veikti, ar nevykdė savo pozityviųjų pareigų grąžinant vaikus tėvui.
Teismo nuomone, nesusiklostę santykiai tarp vaikų tėvo ir globėjos neužtraukia atsakomybės valstybei.
Tais atvejais, kai vaikai tampa tokių ar panašių aplinkybių įkaitais, atitinkamos tarnybos privalo suteikti paramą vaikams ir jų šeimoms. Pažymėdamas, kad paskutinių Vyriausybės teiktų argumentų dieną savo pareigą valdžios institucijos buvo įvykdžiusios, EŽTT konstatavo, kad to, jog vaikai dar nėra emociškai pasiruošę apsigyventi su tėvu, nepakanka nustatyti pažeidimui dėl valstybės neveikimo vykdant pozityvias pareigas.
Priimdamas tokį sprendimą Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos teismai neužkirto pareiškėjui kelio apsigyventi kartu su dvyniais ateityje, o priešingai pabrėžė, kad ryšiui tarp pareiškėjo ir dvynių sustiprėjus ir vaikams pasirengus apsigyventi su tėvu, šiai pareiškėjo teisei įgyvendinti niekas neturėtų kliudyti.