Tai BNS antradienį pranešė Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Ginčas tarp advokatų ir teisėsaugos kilo 2019 metais, kai prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir policija atsisakė pateikti informaciją dėl galimo advokatų slapto sekimo ar pasiklausymo.
Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar sekimas ir slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros kaip institucijos ir jos vadovų atžvilgiu.
Teisėsauga tuomet atsakė, kad negali pateikti tokios informacijos, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
Advokatai skunde teigia, kad tokia situacija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamą teisę į teisingą teismą.
„Prašėme pateikti informaciją taip pat apie pasibaigusių kriminalinės žvalgybos veiksmų faktą, jei nebuvo nustatytas teisės pažeidimas. Paaiškėjo, kad tokios informacijos neteikia nei viena institucija, o galimai neteisėto slapto sekimo veiksmų neįmanoma apskųsti. Nei teismai, nei Prokuratūra nevykdo efektyvios kriminalinės žvalgybos veiksmų priežiūros. Po pralaimėtų bylų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos advokatūrai liko vienintelės instancijos – Europos Žmogaus Teisių teismas ir Europos Sąjungos institucijos“, – BNS sakė I. Vėgėlė.
Jis sakė manantis, kad ginčas dar gali būti išspręstas taikiai, jei valdžia pakeis Kriminalinės žvalgybos įstatymą.