Žmogaus teisių pažeidimus nagrinėjančiame teisme DELFI informavo, kad peticiją prieš Lietuvą pateikė Kaune gyvenantis Pijus Beizaras (gim. 1996 m.) ir Mingirdas Levickas (gim. 1995 m.) iš Panevėžio. Abu jie yra Nacionalinės lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualų teisių asociacijos Lietuvos gėjų lyga nariai.
Vaikinai teigia, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei diskriminacijos uždraudimą, kai valstybės institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neigiamų komentarų socialiniame tinkle „Facebook“, dėl to jie teigia patyrę diskriminaciją dėl savo seksualinės orientacijos.
Pareiškime EŽTT teigiama, kad dar 2014 m. gruodžio 7 d. P. Beizaras feisbuke paskelbė nuotrauką, kurioje buvo nufotografuotas besibučiuojantis su M. Levicku. Šią nuotrauką galėjo matyti ne tik vaikinų draugai, bet ir kiti feisbuko naudotojai.
Nuotraukos paviešinimu savo santykių pradžią paskelbę jaunuoliai teigė, kad sulaukė daugiau kaip 2,4 tūkst. paspaudimų „patinka“ ir daugiau kaip 800 komentarų. Tačiau ne visi komentarai buvo teigiami – dalyje jų esą buvo kurstoma neapykanta ir smurtas ne tik prieš nuotraukoje pozuojančius vaikinus, bet ir visus LGL narius.
Peticijoje Strasbūro teismui teigiama, kad kai kuriuose komentaruose buvo grasinama susidorojimu – jie net nurodė konkrečius komentarus, kuriuose buvo raginama juos sudeginti, įkišti į dujų kameras ar nužudyti.
Dėl šių komentarų LGL po savaitės kreipėsi į prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 ir 3 d. (kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę).
Tyrimui buvo pateiktas 31 komentaras, kuriuos parašė 29 žmonės.
Tačiau Klaipėdos prokurorai nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nenustatė objektyvių ir subjektyvių nusikaltimo, numatyto BK 170 str., požymių. Nutarime atsisakyti pradėti tyrimą prokuratūra nurodė, kad tyrimo metu vertinti komentarai buvo parašyti skirtingų žmonių, todėl nebuvo aktyvaus bei sistemingo siekio, besireiškiančio tiesiogine tyčia, kurstyti asmenis niekinti ar smurtauti prieš atitinkamos seksualinės orientacijos asmenis.
Prokuratūra konstatavo, kad komentatoriai neetiškai ir amoraliai reagavo į nuotraukoje užfiksuotą vaikinų bučinį, tačiau toks amoralus elgesys nesudaro BK 170 str. numatyto nusikaltimo požymių.
Kad prokurorai pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl feisbuke parašytų komentarų, vėliau konstatavo ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, atmetę LGL skundą.
Strasbūro teismui net cituojamos Klaipėdos teismo nutartys, kuriomis atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą – esą nuotrauką, kurią galėjo matyti ir nepažįstami asmenys, paviešinę jaunuoliai galėjo tikėtis panašios reakcijos.
„Asmuo, talpindamas dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką viešoje erdvėje, turėjo ir privalėjo numatyti, kad ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie visuomenėje kitokias pažiūras turinčių asmenų tarpusavio supratimo bei tolerancijos ugdymo“, – teismo nutarties motyvus Strasbūrui cituoja homoseksualios orientacijos neslepiantys jaunuoliai.
Strasbūro teismas Lietuvos Vyriausybei perdavė jaunuolių peticiją ir prašo išsakyti savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų. Teismas vertins, ar jaunuoliai nebuvo diskriminuojami, kai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl komentarų feisbukei bei ar jie nepatyrė diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos.