Teikimą dėl galimai netinkamo teisėjos R. Augustės elgesio komisijai pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Kaip informuoja Nacionalinė teismų administracija, skunde nurodoma, kad R. Augustė nemoka valstybėje įstatymais nustatyto mokesčio – vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste.
Teisėja su šiuo kaltinimu nesutinka ir nuo 2011 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimus skundžia teismams.
„Teisėjos vengimas mokėti mokesčius ir siekis išvengti mokesčių mokėjimo naudojantis priverstinio išieškojimo senatimi yra nesuderinamas su teisėjo priesaika ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimais“, – teigiama teikime.
TEDK nustatė, kad teikime nurodytos aplinkybės dėl netinkamo teisėjos R. Augustės elgesio pasitvirtino.
„Konfliktinėse situacijose teisėjas turėtų ieškoti kompromiso ir taikaus sprendimo būdo, o ne veltis į daug metų trunkančius teisinius ginčus dėl nedidelės pinigų sumos (iki 30 Eur). Taip pat teisėjas turėtų nepiktnaudžiauti teisminių institucijų laiku ir sąnaudomis“, – pranešime cituojamas TEDK pirmininkas Aurelijus Gutauskas.
TEDK nusprendė, kad R. Augustė nesilaikė Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, todėl jai iškelta drausmės byla. Ji bus perduota Teisėjų garbės teismui, kuris gali skirti vieną iš drausminių nuobaudų: pareikšti pastabą, papeikimą ar griežtą papeikimą. Teisėjų garbės teismas savo sprendimu taip pat gali pasiūlyti prezidentei teisėją iš pareigų.
Tai jau ne pirmas kartas, kai teisėja R. Augustė turi nemalonumų – dėl darbo drausmės pažeidimų ir teisėjo vardą žeminančių poelgių griežtu papeikimu nubausta teisėja prieš metus paskelbė karą visai teismų sistemai – Lietuvą ir teismų savivaldos vadovus apskundė Strasbūre įsikūrusiam Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
Kaip rašė DELFI, ar 2006 m. teisėjos karjerą pradėjusi R. Augustė yra teisi, kol kas dar neaišku – EŽTT jos pateikto skundo neišnagrinėjo. O R. Augustė savo ruožtu toliau priešinasi teismų sistemai – atsisako vykdyti aukštesnių teismų nurodymus ir bylose įstatymus taiko pagal savo taisykles. Už tai jai buvo iškelta dar viena drausmės byla ir dar kartą Teisėjų garbės teismas teisėjai skyrė griežtą papeikimą.
Skųsdamasi EŽTT R. Augustė nurodė, kad ši nuobauda jai buvo skirta „už principingą darbą, įstatymų laikymąsi, atsisakymą vykdyti neteisėtus apeliacinės instancijos teismo nurodymus“.
Teisėja įsitikinusi, kad iškėlus drausmės bylą ir skyrus nuobaudą buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.
„Manau, kad mane baudžiant už sąžiningumą ir principingumą, už išsakytą nuomonę procesiniuose sprendimuose, priimtuose vykdant teisingumą pagal Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, ginant žmogaus teises, buvo pasikėsinta į žmogaus pamatines vertybes, – nurodė R. Augustė. – Kol Klaipėdos apygardos teisme nebus paisoma įstatymų ir nebus vadovaujamasi suformuota vieninga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, negalėsiu vadovautis ir aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais.“
Nemalonumus teisėja užsitraukė nagrinėdama gyventojams kreditus teikiančios bendrovės „Minibank“ ieškinius skolininkams – verslininkai nutarė nesitaikstyti su teisėjos darbu, kai ši atsisakė išduoti teismo įsakymą skolai išieškoti. Teisėjos nutartis vėliau buvo panaikinta, tačiau bylą iš naujo nagrinėjusi teisėja vėl priėmė tokį patį sprendimą.
„Tokiais teisėjos sprendimais sąmoningai ir sistemingai kliudoma greitai ir nedidelėmis sąnaudomis išspręsti ginčą, vilkinamas skolos grąžinimas, didinami nuostoliai, nepagrįstai pažeidžiama kreditoriaus teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tokiu elgesiu pažeidžiama teisėjo etika“, – skunduose teisėjų etikos sargams nurodė „Minibank“ teisininkai.
Anot jų, dėl netinkamai taikomų teisės aktų R. Augustei jau kartą buvo iškelta drausmės byla, bet ji „toliau piktnaudžiauja savo statusu ir suteiktomis teisėmis, nepaiso ne tik apeliacinės instancijos teismo nutarčių, bet ir Teisėjų garbės teismo sprendimo, nepripažįsta padarytos klaidos“.
Teisėja R. Augustė kategoriškai nesutinka su bendrovės „Minibank“ priekaištais ir etikos sargams teisinosi, kad savo darbą atlieka „sąžiningai, laiku ir tinkamai, kiekvienoje byloje, kurių vidutiniškai per metus išnagrinėja virš tūkstančio, sprendimą priima tik įsigilinusi į bylos esmę, vadovaudamasi įstatymais, teisės doktrina, kasacinio teismo praktika ir aukštesniųjų instancijų teismų precedentais, neprieštaraujančiais Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Europos Sąjungos teisei, Europos Teisingumo Teismo sprendimams“.