Taip penktadienį nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl teisėjo A. Lisausko atleidimo.
Kaip praneša teismas, Teisėjų taryba turėjo pakankamą pagrindą nepasitikėti teisėju ir patarti prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti jį iš pareigų.
Kasacinis Teismas pažymėjo, kad teisėjo etikos pažeidimo konstatavimui nereikia kelių faktų sudėties, pakanka, jog būtų nustatytas bent vienas atvejis, kai teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.
Pasak teismo, byloje nustatyti net keli epizodai, kurie tiek visi kartu, tiek kiekvienas atskirai gali būti vertinami kaip teisėjų etikos pažeidimas.
Tiek Teisėjų taryba, tiek bylą nagrinėję teismai sprendė, kad su teisėjo etika nesuderinami veiksmai, kai A. Lisauskas, siekdamas paveikti konkrečios bylos eigą, darė poveikį ją nagrinėjančiam teisėjui, priimdamas sprendimus nagrinėjamose bylose, pasidavė pašalinei įtakai (prašymams griežtai nebausti, siūlomiems bylos sprendimo variantams), nesiėmė veiksmų išvengti tokios įtakos, jai pasidavė, bendravo su kitų institucijų (šiuo atveju – Kauno teritorinės muitinės) darbuotojais, siekdamas paveikti jų sprendimus, priimamus atliekant funkcijas (prašė „atiduoti“ sulaikytą krovinį, „spustelt“ šį klausimą sprendžiančius pareigūnus) trečiųjų asmenų naudai ir interesams.
Nustatyta, kad A. Lisauskas iš pareigų atleistas remiantis operatyvine medžiaga, kuri surinkta taikant sankcionuotus operatyvinius veiksmus.
Priimdami skundžiamus sprendimus tiek Teisėjų taryba, tiek prezidentė, tiek bylą nagrinėję teismai turėjo visą išslaptintą operatyvinio tyrimo medžiagą, taigi turėjo galimybę patikrinti STT teiginius, įvertinti jų reikšmę viso pokalbio kontekste.
Kauno teisėją A. Lisauską operatyvinėmis priemonėmis stebėję STT pareigūnai nustatė, kad apylinkės teismo teisėjai neoficialiuose pokalbiuose prašė savo kolegų, nagrinėjusių administracinių teisės pažeidimų bylas, griežtai nebausti jų draugų bei pažįstamų.
STT pareigūnai nenustatė, kad Kauno teisėjas būtų padaręs kokį nusikaltimą, bet jo pokalbiai telefonu ir kabinete prasilenkė su teisėjo etikai taikomais reikalavimais.
Po kilusio skandalo iš teisėjo pareigų savo noru atsistatydino laikinai Kauno apygardos administraciniam teismui vadovavęs Kęstutis Gudynas bei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius.
„Šita istorija parodė, kad iš tiesų tai yra akivaizdi problema, – žurnalistams yra sakęs Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. – Teisėjai šioje situacijoje tikrai nepaiso vieno iš reikšmingiausių etikos kodekso reikalavimų – nebendrauti tarpusavyje bylose, kuriose nesi teisėjas ir, žinoma, nesiekti jokių asmeninių ar kitokių interesų įgyvendinimo. Tokie reiškiniai teismų sistemoje egzistuoja ir tai yra vienas iš šios istorijos pamokančiųjų aspektų, kad mums, teisėjams ir Teisėjų tarybai reikėtų sureaguoti į šią istoriją, į šiuos reiškinius, patikinant visą mūsų teisėjų bendruomenę, jog negali būti toleruojami tokie dalykai“.