Generalinės prokuratūros viešas deklaravimas, kad nebus toleruojami korupciniais nusikaltimais įtariami ar kaltinami prokurorai, tėra tik tušti žodžiai – generalinis prokuroras D. Valys išsižadėjo savo paties žodžių, išplatintų žiniasklaidai iš karto po N. Bareikienės sulaikymo.
Dar vasarį, kai sunkių nusikaltimų tyrimą kontroliavusią prokurorę sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai, Generalinė prokuratūra pranešė, kad N. Bareikienė „bus nušalinta nuo pareigų tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo“.
Tačiau prabėgo vos pusmetis ir D. Valys pasirašė kitą įsakymą, kuriuo patenkino N. Bareikienės prašymą atleisti iš pareigų savo noru. Apie šį sprendimą Generalinė prokuratūra taip ir neišdrįso informuoti visuomenės, tačiau pasigyrė, kai iš pareigų atleido ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos poveikiu, papirkimo ir kyšininkavimo minimą Alytaus prokurorą Edgarą Burzdžių.
„Niekuo kitu, tik konkrečiais sprendimais ir veiksmais galime įtikinti visuomenę, kad prokuratūra verta pasitikėjimo“, – D. Valys žadėjo „laikytis demokratinėje visuomenėje priimtinų viešumo ir skaidrumo standartų“.
Tačiau, atrodo, skaidrumo standartai Generalinėje prokuratūroje galioja ne visiems – neoficialių šaltinių teigimu, N. Bareikienei pasitraukti iš darbo savo noru buvo leista tarpininkaujant kai kuriems aukštiems prokuratūros vadovams.
Tiesa, Generalinė prokuratūra oficialiai DELFI tenurodė, kad prokurorė atleista iš darbo pasibaigus jos nušalinimo laikotarpiui ir atsižvelgiant į N. Bareikienės prašymą: „Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 3 d., 43 str. 5 d., 44 str. 1 d. 1 p., 46 str. 1 d. ir atsižvelgiant į asmens prašymą“.
N. Bareikienės, kuriai pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kurios baudžiamoji byla turėtų atskleisti dar neregėto masto korupciją teisėsaugos institucijose, byloje jau baigiamas ikiteisminis tyrimas – Generalinės prokuratūros surinkta medžiaga ant teisėjų stalo gali atsidurti jau gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje.
Šioje byloje įtarimų sulaukė ir Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento vyresnysis valstybinis auditorius Rišardas Zelenovas.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad ne vienas sostinės verslininkas buvo sulaukęs pasiūlymo išvengti baudžiamosios atsakomybės ar švelnesnių sankcijų dar atliekamuose ir jau baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose – už tai reikėjo sumokėti dešimtatūkstantines sumas.
Įtariama, kad už pinigus vyresnysis auditorius R. Zelenovas siūlėsi paveikti ne tik prokurorę N. Bareikienę, bet ir jos kolegą, Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą bei ne vieną rezonansinę bylą išnagrinėjusią Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją. Tiesa, kad naudojamasi jų vardu, nei prokuroras, nei teisėja nežinojo.
Derybos dėl galimo pareigūnų papirkinėjimo prasidėjo dar praėjusių metų liepos pradžioje ir tęsėsi iki šių metų sausio pabaigos. STT agentai yra užfiksavę nemažai N. Bareikienei nepalankių pokalbių.
Tuo metu anksčiau ji yra sakiusi, kad įtarimų nepripažįsta. „Esu nekalta“, – vasario pradžioje svarstant suėmimo klausimą teisme yra sakiusi N. Bareikienė.
Tiesa, dabar jau buvusi prokurorė tikino, kad pažįsta Valstybės kontrolėje dirbantį R. Zelenovą – su juo susipažino, kai šis dar dirbo policijoje tyrėju.
Tyrimo metu nustatyta, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės siekė Vilniaus bendrovės „Golduva“ vadovas Rimvydas Ragelskis. Dar 2010 m. jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri praėjusių metų pabaigoje buvo perduota Vilniaus apygardos teismui.
DELFI duomenimis, R. Zelenovo pagalbos paveikiant prokurorę ir teisėją prašė vilnietis Albertas Ivanauskas – jam taip pat pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu.
STT agentai yra nustatę, kad A. Ivanauskas ne kartą su R. Ragelskiu buvo susitikę įvairiose sostinės vietose, pvz., prie sporto klubo, ir šių susitikimų metu tarėsi, kaip bandys papirkti prokurorę ir teisėją.
Be to, įtariama, prašymų paveikti valstybės pareigūnus R. Zelenovas iš A. Ivanausko yra sulaukęs ir telefonu.
Nors pareigūnai kol kas nežino, apie kokio dydžio kyšius R. Ragelskis su A. Ivanausku kalbėjosi, tačiau spėjama, jog suma gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių litų.
Manoma, kad įtariamieji ketino paimti pinigus už tariamą poveikį ir juos pasilikti sau.
DELFI šaltiniai teigia, kad A. Ivanauskas, vykdydamas savo bičiulio prašymą, taip pat siekė paveikti ir Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorą. Jis kontroliavo ikiteisminį tyrimą, kurioje įtarimai buvo pareikšti bendrovės „Argo Navis Group“ vadovui Sergejui Monašovui.
Įtariama, kad verslininkas sutiko A. Ivanauskui sumokėti reikalaują pinigų sumą, kurią esą turėjo perduoti R. Zelenovui, o šis savo ruožtu prokurorei N. Bareikienei – būtent ji turėjo paveikti tame pačiame departamente dirbantį prokurorą.
S. Monašovui įtarimai buvo pareikšti dar 2012-aisiais, tačiau ikiteisminis tyrimas iki šiol yra atliekamas policijoje.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu pareigūnai tyrė penkis galimus nusikalstamos veikos epizodus, tačiau vėliau tyrimas prasiplėtė ir teismą turėtų pasiekti medžiaga su gerokai daugiau epizodų.