Tokius D. Jaruševičiaus žodžius užfiksavo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbuotojai, atlikę ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje verslininkas buvo kaltinamas Konkurencijos tarybos vyriausiojo specialisto papirkimu – už palankaus sprendimo priėmimą jis žadėjo duoti daugiau kaip 14 tūkst. eurų kyšį.
Dėl valstybės tarnautojo papirkimo nuteistas D. Jaruševičius sulaukė gerų žinių – jo bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad verslininkas yra nuteistas per griežtai ir vietoj skirtos 200 MGL (7 532 Eur) baudos skyrė perpus mažesnę – 100 MGL (3 766 Eur).
„Nuteistajam paskirtos bausmės – baudos – dydis neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bauda yra per didelė“, – pakeistame nuosprendyje nurodė trijų teisėjų kolegija.
D.Jaruševičui skirtą baudą beveik 4 tūkst. Eur sumažinę teisėjai nutarė nekeisti kitos nuosprendžio dalies – nuteistajam taip pat skirtas dvejų metų laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės vykdymas yra atidėtas tam pačiam laikotarpiui.
Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistas verslininkas įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau nei septynias paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, iš jo buvo konfiskuoti du mobiliojo ryšio telefonai ir 350 Eur.
Nuosprendį apeliacine tvarka skundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra, prašiusi D. Jaruševičiui skirti didesnę piniginę baudą – ją padidinti iki 300 MGL (11 298 Eur). Tačiau prokurorų skundas atmestas, o nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo buvo pradėtas, kai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipėsi Konkurencijos tarybos darbuotojas – jis nurodė, kad iš verslininko sulaukė elektroninių laiškų. Juose D. Jaruševičius valstybės tarnautoją „bandė įtikinti susitikti, teigdamas, kad reikalas skubus, pažadėjo, kad jo suteikta pagalba atsipirks“.
Kai Konkurencijos tarybos darbuotojas pasiūlė padėti telefonu arba elektroniniu paštu, D. Jaruševičius nurodė, kad „šiuos darbo reikalus reikėtų spręsti tik susitikus“.
Prieš susitikdamas su D. Jaruševičiumi valstybės tarnautojas kreipėsi į STT – pareigūnams ne tik pateikė laiškų kopijas, bet ir informaciją, kad Konkurencijos taryboje yra aliekamas tyrimas dėl įmonių, su kuriomis yra susijęs verslininkas.
Apie galimą draudžiamą susitarimą Konkurencijos tarybai dar 2015 m. kovo 26 d. pranešė Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) – buvo nurodyta, kad bendrovė „Fontas LT“ 2014 m., pretenduodama gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo, organizavo viešąjį pirkimą biomasės smulkintuvui su manipuliatoriumi pirkti, kuriame dalyvavusios bendrovės galimai susitarė, kas laimės.
Kai pasiūlymo susitikti sulaukęs tyrimą atliekantis Konkurencijos tarybos darbuotojas nutarė nueiti pasikalbėti su D. Jaruševičiumi, visi pokalbiai buvo slapta fiksuojami – atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus pareigūnams leidimą davė teismas.
Pirmojo susitikimo metu vienoje sostinės kavinių verslininkas ir valstybės tarnautojas iš pradžių bendravo bendromis temomis, o vėliau D. Jaruševičius paprašė išeiti pasikalbėti į lauką – čia nurodė, kad jį ir verslo partnerį domina taryboje atliekamas tyrimas, taip pat pasidomėjo, ar jį atliekantis specialistas galėtų atlikti neteisėtus veiksmus.
D. Jaruševičius norėjo, kad „Fontas LT“ organizuotame viešajame pirkime nebūtų baudžiama bendrovė „Rovaltra“, nes kitaip skirtą baudą teks sumokėti ir jam asmeniškai, ir jo verslo partneriui.
Reaguodamas į tokius verslininko žodžius valstybės tarnautojas pasidomėjo, ar šis supranta tokių neteisėtų veiksmų prasmę ir padarinius bei konspiraciniais sumetimais pasiūlė padėti mobiliojo ryšio telefonus į netoliese stovintį jo automobilį. Verslininkas sutiko ir net neįtarė, kad jų pokalbis buvo įrašomas kita garso technika.
Tada D. Jaruševičius ėmė domėtis, kaip tarybos darbuotojas gali jam padėti, klausė, ar infomacija jau yra susisteminta, ar galima kai kuriuos duomenis pakeisti arba pašalinti, klausė, kiek pinigų norėtų gauti už neteisėtus veiksmus, o galop pats ir pasiūlė, kaip galėtų atsilyginti – už paslaugas perduos tiek, kiek valstybės tarnautojas gauna atlyginimo per metus ar net pusantrų metų.
Toks pokalbis suglumino Konkurencijos tarybos darbuotoją – su verslininku jis bendravo gana pasyviai, atsakė į jo klausimus, bet su prašymais nesutiko – sakė, kad reikia pagalvoti, įvertinti savo galimybes, todėl apie priimtą sprendimą žadėjo informuoti vėliau.
Po savaitės vykusio susitikimo metu D. Jaruševičius Konkurencijos tarybos specialistą ragino kuo grečiau baigti tyrimą ir sakė, kad kuo greičiau jis bus baigtas, tuo greičiau bus duotas kyšis. O pinigus jis galės išleisti savo būsto remontui, nes apie tai pirmojo pokalbio metu buvo užsiminęs verslininkui. Be to, D. Jaruševičius įvardijo ir konkrečią sumą – 50 tūkst. litų.
Vėliau verslininkas paprašė jam pateikti slaptą NMA raštą, kurio pagrindu Konkurencijos taryboje buvo pradėtas tyrimas. Už tai jis pažadėjo sumokėti, o vėliau, kai raštas buvo perduotas, sumokėjo 350 Eur.
Vėliau, kai valstybės tarnautojas parengė Konkurencijos tarybos nutarimo projektą ir jį parodė D. Jaruševičiui, šis pareiškė, kad kyšį perduos tik tada, kai įsitikins, kad jo pageidaujamas sprendimas iš tiesų buvo priimtas ir įsiteisėjo bei gaus pasirašytą dokumentą.
Dėl to vėliau prokurorai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją – jis leido pagaminti netikrą Konkurencijos tarybos raštą bei suteikė leidimą tarybos vadovams jį pasirašyti. Bet šio dokumento D. Jaruševičius negavo – su juo susitikinėjęs valstybės tarnautojas raštą tik parodė ir nurodė, kad tai yra originalas, kuris bus pridėtas prie bylos, o jo išrašas paštu bus išsiųstas verslininko atstovaujamoms bendrovėms.
Bet žadėto kyšio D. Jaruševičius taip ir nedavė – pareiškė, kad pinigus surinks tik per savaitę.
Vėliau Konkurencijos tarybos tyrimo metu buvo nustatyta, kad viešajame pirkime dalyvavusios bendrovės pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją. Už sudarytą kartelį viešajame pirkime technikai pirkti Konkurencijos taryba bendrovei „Rovaltra“ skyrė 70 400 Eur, o „Žagarės inžinerija“ – 33 400 Eur baudas.
Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas D. Jaruševičius pripažino kaltę dėl valstybės tarnautojo papirkimo, tačiau teisme bandė įrodyti, kad šis jį esą provokavo taip elgtis. Tačiau tokie jo argumentai buvo atmesti kaip neatitinkantys tikrovės.
„Valstybės tarnautojas atlikdamas nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus D. Jaruševičiaus neprovokavo, aktyviai neskatino ir nekurstė jam perduoti 50 tūkst. Lt neteisėtą atlygį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, – nurodė teismas.
– Neviešo pobūdžio veiksmų taikymo metu D. Jaruševičiaus laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta – nuteistasis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką arba kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą (provokavimą) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo D. Jaruševičiaus tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi dar prieš pradedant jo atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.“