„Iki šiol Lietuva buvo laikoma viena patraukliausių Europos valstybių potencialiems smulkaus verslo imigrantams, kadangi čia, skirtingai nei daugumoje kitų valstybių narių, užsieniečiui pakakdavo pakankamai minimalių investicijų į nuosavą verslą – t. y. pakakdavo įkurti Lietuvoje uždarąją akcinę bendrovę bei užsitikrinti, kad užsieniečio turimo bendrovės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudarytų ne mažiau kaip 50 000 Lt. Tačiau jei užsienietis tokioje savo įsteigtoje bendrovėje papildomai įsidarbindavo ir jos vadovu, pakakdavo ir įstatymų nustatyto minimalaus 10 000 Lt įstatinio kapitalo“, – sako advokatų kontoros „Triniti“ asocijuota partnerė Aurelija Rutkauskaitė.
Nuo lapkričio 1 d. įsigaliojus naujojo pakeitimo įstatymo nuostatoms dvigubai didinamas minimalus bendrovės įstatinio kapitalo dydis – nustatoma, kad bendrovės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti ne mažiau nei 100 000 Lt, iš kurių ne mažiau kaip 50 000 Lt – užsieniečio asmeniškai investuotos lėšos.
Taip pat nustatomas naujas reikalavimas, kad užsieniečio įkurta bendrovė vykdytų veiklą ne mažiau nei 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, o bendrovėje pilnai darbo dienai būtų įdarbinti ne mažiau nei trys lietuviai.
„Pradėdami verslą Lietuvoje užsieniečiai įgyja teisę apsigyventi ilgesniam laikui Lietuvoje, o kartu ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę, todėl tokiu būdu iš ties neretai būdavo steigiami ir fiktyvūs verslai. Tačiau reikia pripažinti, jog naujosios įstatymo pakeitimo nuostatos spręsdamos šią problemą taip pat apriboja naujų užsienio kapitalo įmonių steigimą ir verslo plėtrą, mokesčių surinkimą. Trumpai tariant, naujais teisiniais apribojimais „pjauname dar vieną šaką, ant kurios sėdime“, – sako advokatė.
„Latvija fiktyvių įmonių steigimą išsprendė įvesdama privalomą ekonominės veiklos vykdymo tokioms įmonėms prievolę ir apibrėždama ekonominės veiklos kriterijus, kurie šiandien apima daugiau nei 10 darbuotojų personalo arba 2 mln. eurų apyvartos įmonei reikalavimą. Tai, be abejonės, teisingesnis sprendimas verslą šalyje norinčių pradėti užsieniečių atžvilgiu ir šalies ekonominio vystymo atžvilgiu, kartu sprendžiantis ir šia priemone norinčių pasinaudoti nesąžiningų imigrantų problemą“, – įsitikinusi A. Rutkauskaitė.
Jos teigimu, naujieji Lietuvoje įsigaliosiančio įstatymo pakeitimai iš esmės nesprendžia imigracijos ribojimo į Šengeno erdvę problemos, nes šiuo metu yra ir paprastesnių būdų šį tikslą pasiekti, kaip pavyzdžiui, Latvijoje teisei į leidimą laikinai gyventi įgyvendinti pakanka įsigyti tam tikro vertės nekilnojamojo turto, tuo tarpu Lietuvoje turimas nekilnojamasis turtas tokios teisės nesuteikia.
Teisininkė taip pat pabrėžė, kad tokiu atveju teisė gyventi Latvijoje suteikiama ne tik į nekilnojamąjį turtą investavusiam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams, tuo tarpu Lietuvoje teisė įsivežti šeimos narius ir toliau lieka itin suvaržyta.