„Tikiuosi, kad jis nebus paleistas po 2-3 metų ir atsėdės visą laiką, gaus labai žiaurią gyvenime pamoką ir visuomenė apsivalys nuo šio purvo“, – apie K. Pociūną po galutinio teismo sprendimo kalbėjo nužudyto kompozitoriaus motina Angelė Šakalienė.
Tačiau šiam jos norui išsipildyti nebuvo lemta. Viso teismo proceso metu kategoriškai neigęs savo kaltę dėl žmogžudystės, neatsiprašęs nukentėjusiųjų, K. Pociūnas dėl gero elgesio po mažiau nei dviejų metų už grotų buvo perkeltas į lengvąją grupę ir gavo teisę be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų.
Įkalinimo įstaigoje, kur atsidūrė 2018 m. rugsėjo 3 d., jis spėjo ir pasikeisti pavardę, dabar oficialiai jis – Karolis Rakutis.
Išskirtinė malonė
Kaip pats K. Rakutis dėstė teismui, jau nuo 2020 m. birželio 1 d. įsidarbino kelininku ir nuo to laiko kasdien nustatytais maršrutais vaikščiojo Vilniaus gatvėmis.
Pastaruoju metu jis buvo perkeltas į pusiaukelės namus, kur pareidavo tik pernakvoti. Paskutinį pusmetį jis kiekvieną savaitgalį galėdavo grįžti namo, prieš tai tą darė kas tris mėnesius.
O gegužės 25 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Bartkus nusprendė, kad Karolis Rakutis jau gali būti paleidžiamas į laisvę, neatlikęs nė pusės jam paskirtos bausmės.
Savo sprendime teisėjas atkreipė dėmesį, kad K. Rakutis 8 kartus skatintas, patekęs į įkalinimo įstaigą ne tik iškart pradėjo dirbti, tačiau dar ir mokėsi, šiuo metu studijuoja informacinių sistemų inžineriją Utenos kolegijoje, jau yra susiradęs programuotojo darbą.
Be to, jis 8 kartus skatintas, nė karto nebaustas. Jau dabar iš dalies mėgaujasi laisve, o išvykęs į namus nustatytų taisyklių nepažeidžia.
„Nuteistasis savo elgesiu įrodė, jog toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti“, – nusprendė teisėjas A. Bartkus.
Kaip pabrėžiama sprendime, galima daryti išvadą, kad K. Rakutis laisvėje daugiau nebenusikals, be to, turės didesnes galimybes atlyginti padaryta žalą, jam yra priteistas daugiau 110 tūkst. eurų civilinis ieškinys. Iš šios sumos kol kas jis yra sumokėjęs 3636 eurus.
Nelengvas kelias į laisvę
Tiesa, prieš tai teikimą dėl paleidimo į laisvę nagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė jį buvo atsisakiusi patvirtinti.
„Nuteistasis padarė tris brutalius nusikaltimus, pasireiškusius įžūliu, demonstruojančiu aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimu, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimu be jokios aiškios priežasties.
Nuteistasis tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu savo kaltę pripažino iš dalies – nesutiko su tuo, kad nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų“, – akcentavo ši teisėja.
Teisėja pripažino, kad K. Rakutis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiųjų interesus bei teisingumo principo įgyvendinimą.
„Šiuo metu nėra pagrindo užtikrintai tvirtinti, kad K. Rakutis turi pakankamai gyvenimo pusiau struktūruotoje aplinkoje patirties, tvirtai susiformavusio prosocialaus gyvenimo būdo ir jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neprieštaraus nukentėjusiųjų interesams ir teisingumo principui, todėl Komisijos Nutarimas netvirtinamas“, – nutarime rašė ši teisėja, bet jos sprendimas vėliau buvo apskųstas ir panaikintas aukštesnės instancijos teismo.
Nužudytas atsitiktinai
T. Dobrovolskis buvo nužudytas, kai 2014 metų gruodžio 23-iosios vakarą išvedė pavedžioti šunį ir užsuko į šiandien jau nebeveikiantį barą „Vingių 17“, geriau žinomą kaip „Psichbaris“. Ten įvyko masinės muštynės, žinomas kompozitorius jose net nedalyvavo ir stovėjo atokiau, bet gavo mirtiną smūgį skėčiu į akį.
Pareigūnams tiriant bylą taip ir nepavyko nustatyti, kas smūgį sudavė, todėl kaltinimai nužudymu iš chuliganiškų paskatų buvo pateikti trims vyrams, tarp jų – Karoliui Pociūnui.
Visi kaltinamieji ne tik neigė savo kaltę, bet ir apsunkino tyrimą, tvirtindami, kad nematė, kas nužudė T. Dobrovolskį.
Be to, sunkiai sužeistą kompozitorių užpuolikai paliko gulėti kraujo klane ir net neiškvietė pagalbos.
„Kam reikia, tas ir iškvies pagalbą“, – bėgdamas iš žmogžudystės vietos dar ištarė vienas mušeika.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendį šioje byloje paskelbė tik po 3 metų nuo nužudymo, skaitydamas sprendimas teisėjas Stasys Lemežis sakė, kad tai – nepaprasta ir nuo pat pradžių labai sudėtinga byla.
„Nė vienas kaltinamasis neprisipažino, taip pat nesakė, kas sudavė lemtingą, tą vienintelį smūgį į akį, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, – sakė teisėjas. – Teismas padarė išvadą, kad šį lemtingą dūrį padarė K. Pociūnas – jis iš kito šioje byloje esančio liudytojo rankų išlaužė skėtį, kuriuo tuoj pat buvo suduotas smūgis šalia stovėjusiam, niekur nesikišusiam ir jokiame konflikte nedalyvavusiam T. Dobrovolskiui.
Nužudyti T. Dobrovolskio niekas nenorėjo – mes tuo tikime, nes nebuvo jokio pagrindo – juk žmogus stovėjo su šunimi, gurkšnojo alų ir netikėtai jam buvo suduotas smūgis. Kodėl suduotas smūgis, sunku pasakyti, nes kaltinamieji, kurie yra draugai, slėpdami nieko nesako. Bet faktas, kad skėtis iš K. Pociūno rankų į kitų asmenų rankas nepateko.“
Teisėjų kolegijos pirmininkas pažymėjo, kad muštynėse prie baro K. Pociūnas buvo aktyviausias veikėjas – atėjęs prie baro iš karto puolė muštis, net nesiaiškinęs, kas vyksta.
„Teismas nutarė, kad 10 metų laisvės atėmimo bausmė jaunam žmogui, anksčiau neteistam – tinkamiausia“, – pabrėžė teisėjas S. Lemežis.
Kaltę neigė iki pabaigos
K. Pociūnas savo kaltės dėl nužudymo niekada nepripažino, jis kovojo iki pat Aukščiausiojo Teismo, tačiau 2019 m. neskundžiama nutartimi patvirtinta, kad būtent jis sudavė mirtiną smūgį.
T. Dobrovolskio motina Angelė Šakalienė po LAT nutarties paskelbimo abejojo, ar užpuolikai pasimokė iš šios žiaurios istorijos.
„Jie keturis metus sėdėjo šaltais veidais kaip akmenys ir nesurado nors vieno gero žodžio, atsiprašymo, žmogiškumo bent kiek būtų parodę, tai mus būtų suvirpinę, kad jie dar kažką jaučia, – sakė A. Šakalienė. – Gal tai jiems bus pamoka – daužyti žmones beisbolo lazdomis, užpuldinėti iš pasalų ir apsimesti, kad nieko nežino, šmeižti mano sūnų keturis metus, kad jis praputinistas, kai šito nebuvo... Tai yra žiauru, kaip galima mirusį žmogų apšmeižti, bet jeigu gali išbadyti akis,kodėl neapšmeižti, tai yra dar paprasčiau.“
Ji tuomet akcentavo, kad jaunuoliai, dalyvavę jos sūnaus užpuolime, taip ir nesurado noro pasakyti bent vieną gerą žodį. Moteris vylėsi, kad dėl jos sūnaus nužudymo nuteistas K. Pociūnas į laisvę iš pataisos namų neišeis anksčiau laiko.
„Tikiuosi, kad jis nebus paleistas po 2-3 metų ir atsėdės visą laiką, gaus labai žiaurią gyvenime pamoką ir visuomenė apsivalys nuo šio purvo, šio žiaurumo, jeigu šitaip kiekvienas, kuris taip elgiasi, būtų nubaustas, man atrodo, mes saugesni jaustumėmės, nes aš nesijaučiu saugi, mane kamavo visokios mintys, ar jie nesugalvos ką padaryti“, – sakė nukentėjusioji.