D. Žalimas stebisi, kad teismo sprendime Nacionalinio gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įvardinamas kaip Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkas L. K.
„Žinojau, kad nuasmeninimas Lietuvos teismų bylose seniai nuėjęs per toli, bet net neįtariau, kad esama tokių su protu prasilenkiančių dalykų, kaip valstybės institucijų pavadinimų nuasmeninimas.
Tai dar ne viskas. Nuasmeninti istorinių šaltinių – straipsnių ir knygų, kuriomis remiamasi pateikiant ir analizuojant įrodymus, autoriai. Nuasmenintos net istorinės asmenybės (pavyzdžiui, „Lietuvos diplomatijos šefas S. L.“) ir net užsienio valstybių vadovai (pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini) – anglų premjeras“). Netgi kažkokios chuntos pavadinimas paslėptas po (duomenys neskelbtini)“, – stebisi D. Žalimas.
Pavyzdžiui, dar vienoje sprendimo vietoje, skelbiama: „Kitas žinomas Lietuvos istorijos periodo tyrinėtojas L. T. knygoje (duomenys neskelbtini) konstatavo: <...>“.
Pasak buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, tokiam nuasmeninimui nėra nei įstatyminio, nei konstitucinio pagrindo.
„Juolab kad čia yra viešųjų asmenų byla, susijusi su visuotinai žinomais istoriniais šaltiniais ir faktais. Nuasmeninimas, tik, žinoma, ne tokia absurdiškai plačia apimtimi, dar galėtų būti pateisinamas privatinės teisės ir jautrių asmenų kategorijų (pavyzdžiui, nepilnamečių, smurto ir neapykantos kurstymo prieš tam tikrus asmenis) bylose, kai iš tikrųjų reikia apsaugoti žmogaus privatų ar šeimos gyvenimą“, – akcentuoja D. Žalimas.
„Delfi“ dėl šios temos kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją. Teismų sistemos duomenų apsaugos pareigūnas paaiškino, kad pagal Teisėjų tarybos patvirtintą tvarką, sprendimuose nuasmeninami fizinių asmenų vardai ir pavardės, taip pat pašalinami visi kiti viešai neskelbtini duomenys. Šias nuasmenintas versijas paruošia ir paskelbia konkrečių teismų tarnautojai arba teisėjai.
„Ši nuostata netaikoma teisėjų, teismo posėdžio sekretorių, vertėjų, ekspertų, specialistų, pareigūnų, valstybės institucijų atstovų, prokurorų, antstolių, notarų, advokatų ar advokatų padėjėjų, bankrutuojančių įmonių administratorių ar jų padėjėjų, teismo mediatorių vardams ir pavardėms.
Dėl Nuasmeninimo tvarkos taikymo praktikos buvo organizuojama ne viena diskusija. Viešojoje erdvėje diskusijas sukėlusi Kauno apylinkės teismo parengta teismo procesinio sprendimo nuasmeninta versija vertintina kaip perteklinio nuasmeninimo atvejis.
Pasitaiko žmogiškų klaidų ir apie tokias bei panašias klaidas yra diskutuojama, jos aptariamos. Neabejotinai bus papildomai atkreiptas teismų darbuotojų dėmesys į šį ir panašius atvejus bei tobulinamos teismų darbuotojų kompetencijos“, – nurodoma Teismų pareigūno perduotame komentare.
Kalbėta ne kartą
Į tai, kad teismų sprendimai nuasmeninami peržengiant bet kokias sveiko proto ribas, dėmesį dar prieš kelis metus atkreipė ir žurnalistė Birutė Davidonytė.
„Šiandien gavau vadinamosios MG Baltic bylos sprendimą. Tai – dokumentas, iš kurio visuomenė turėtų sužinoti, kodėl kaltinamieji buvo išteisinti, kodėl pinigai dėžutėje nėra kyšis, kodėl ranka surašytas paskolos raštelis buvo priimtas kaip legitymus įrodymas.
Sprendimas didelis, jame apie 600 puslapių, o juose MG Baltic koncernas vadinamas – koncernu X, o Liberalų sąjūdis – partija Y.
Ir šį kartą aš visiškai rimtai. Štai ištraukos iš teismo sprendimo:
„Juridinis asmuo – 𝐤𝐨𝐧𝐜𝐞𝐫𝐧𝐚𝐬 „𝐗“ kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, padarymu.“
„Juridinis asmuo – 𝐩𝐨𝐥𝐢𝐭𝐢𝐧𝐞̇ 𝐩𝐚𝐫𝐭𝐢𝐣𝐚 „𝐘“ kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, padarymu.“, – tada rašė B. Davidonytė.