Tai konstatavo Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs dabar jau buvusios Vilniaus apygardos teismo finansininkės Danguolės Zelicionok baudžiamąją bylą.
Teismas nutarė 59 metų D. Zelicionok pripažinti kalta dėl aplaidaus teismo apskaitos tvarkymo ir teismo lėšų iššvaistymo – nuteistajai, kuri nuosprendį dar galės skųsti apeliacine tvarka, skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 metams.
Bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas D. Zelicionok įpareigojo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendžiu taip pat nuspręsta iš D. Zelicionok priteisti 193 876,22 Eur žalos atlyginimo civiliniam ieškovui – Vilniaus apygardos teismui.
„Įvertinęs kaltinamosios, liudytojų, specialistų parodymus ir visus kitus byloje esančius duomenis, teismas nusprendė moterį pripažinti kalta dėl abiejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo“, – pranešime Kauno apygardos tesmas nurodė, kad D. Zelicionok turi būti skiriama pakankamai griežta bausmė, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
Teismui bylą perdavę prokurorai D. Zelicionok kaltino aplaidžiu apskaitos tvarkymu ir turto iššvaistymu.
Nustatyta, kad nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 9 d. iš teismo depozitinės sąskaitos finansininkė išėmė grynuosius pinigus – 740 tūkst. litų (kas atitinka 214 318,81 Eur). Šių pinigų ji į teismo kasą neįnešė, o nesant pagrindo išmokėjo ne mažiau nei 669 415,84 Lt (kas atitinka 193 876,22 Eur) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos pinigų sumos tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti.
Visais atvejais finansininkė neišrašė kasos išlaidų orderių ir į teismo buhalterinę apskaitą neįtraukė šių išmokų pagrindžiančių dokumentų.
Teisme D. Zelicionok dirbo nuo 1996 m., ji kaltę pripažino tik dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, neigė iššvaisčiusi teismo lėšas. Moteris teigė, kad dalį pinigų išmokėjo vykdydama kanclerio nurodymus, taip pat aiškino, jog trūkumas galėjo atsirasti dėl bankrutavusiuose bankuose likusių lėšų.