Lietuvos teismuose, įkalinimo įstaigose bei kitose teisėsaugos institucijose įdiegus reikalingą techniką nuotoliniams posėdžiams rengti kaliniai prarado galimybę, kaip patys kartais sako, praskaidrinti savo nuotaiką – nuo šiol jie nebevežami į teismo posėdžius, kuriuose būna nagrinėjami jų skundai dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (TIK) ar esą blogo pareigūnų elgesio.
Pirmasis aktyviai rengti nuotolinius teismo posėdžius dar birželio mėnesį pradėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jam vadovaujanti Ina Kirkutienė sako, kad naujovė sulaukė kalinių pasipriešinimo, tačiau šiandien jie jau susitaikė su tokia realybe ir pretenzijų dėl „kitokių“ posėdžių nebereiškia.
O nuotoliniai posėdžiai padeda valstybei sutaupyti lėšų – anot I. Kirkutienės, vien vieno kalinio konvojavimas iš Lukiškių TIK į teismą, iki kurio net nėra dviejų kilometrų, transporto bei bylos proceso, kai jis trunka pusantros valandos, išlaidos valstybei kainuoja 37,5 Eur.
VAAT šiemet nuotoliniu būdu jau buvo surengta daugiau kaip 200 posėdžių, valstybė jau sutaupė daugiau kaip 8 tūkst. Eur. O kiek dar kainuoja posėdžiai, kai skundą pateikę asmenys jau nebesėdi Lukiškėse, o atlieka bausmę Pravieniškėse, Marijampolėje ar Alytuje – anksčiau jie specialiai būdavo vežami į Vilnių.
Anot VAAT pirmininkės, pradžia nebuvo lengva – nei teisėjai, nei teismo darbuotojai specialiai nebuvo apmokyti darbui su specialia technika, todėl jiems net patiems teko imituoti bylų nagrinėjimą.
„Su vienu teisėju nuvažiavome į Lukiškių TIK ir apsimetėme nuteistaisiais, padavusiais skundą, o teismo salėje mūsų laukė teisėjai, - prisiminė I. Kirkutienė. – Reikėjo išbandyti visas įmanomas situacijas, įsigilinti, kaip veikia aparatūra. Ir, žinote, posėdžio metu susinervinome ir tiesiog išėjome iš kambarėlio, kuriame vyko nuotolinis posėdis. Tada iškilo klausimas – kaip turi elgtis kitoje ekrano pusėje esantis teisėjas. Vienbalsiai priėmėme sprendimą – pagal įstatymą pareiškėjo dalyvavimas posėdyje nėra privalomas, o kadangi jis pats išėjo, tuomet jis pasinaudojo tokia teise ir dėl to posėdis nėra atidedamas, byla toliau nagrinėjama be jo.“
Nors šiuo metu nuotoliniu būdu rengiami posėdžiai dažniausiai užtrunka apie pusę valandos, tačiau pradžioje buvo ir toks atvejis, kai ryte posėdžiauti pradėję teisėjai į namus išėjo tik vėlai vakare – jau po darbo valandų. Juk kaliniai – išradingi, yra tokių, kurie tik ir stengiasi sukelti konfliktinę situaciją. Kad paskui vėl galėtų įteikti skundą teismui.
Dalis kalinių anksčiau net neslėpdavo, kad kreipiasi į teismą (skundų pateikimas jiems nieko nekainuoja) tik dėl to, jog gali pamatyti besikeičiančio miesto vaizdus ar susitikti su artimaisiais, draugais. Dabar tokios galimybės jie neturi, todėl vis dažniau atsiranda asmenų, kurie jų skundus prašo nagrinėti net ne žodinio, o rašytinio proceso (kai teisėjai vadojausi į bylą pateiktais dokumentais) tvarka.
Tiesa, dalis nuteistųjų vis dar teikia teismui prašymą surengti posėdį juos pristatant į teismo salę, o ne nuotoliniu būdu.
„Tačiau teisės aktai sureguliuoti taip, kad tik teismas gali nuspręsti, ar toks posėdis yra būtinas, – neslėpė I. Kirkutienė. – Yra dalis nuteistųjų, kuriems bylinėjimasis su valstybės institucijomis yra kaip darbas, pramoga ar net poilsis – jie ne tik stengiasi kuo ilgiau užvilkinti procesą, bet ir sukurti konfliktinių situacijų. O tokių atvejų išvengti padeda būtent konferencinis ryšys – teisėją pareiškėjas mato tik per ekraną.“
Nuotolinių posėdžių metu kitapus ekrano esantys suimtieji ar nuteistieji taip pat turi galimybę jau posėdžio metu pateikti ir papildomus dokumentus – jie pritraukiami prie ekrano. O vėliau iš karto nuskenuojami ir persiunčiami el. paštu.
Kai anksčiau nuteistieji į VAAT būdavo etapuojami iš kitų miestų, atsirasdavo ir daugiau naujų skundų. Vienu metu teismą užplūdo, galima sakyti, šabloniniai skundai, kuriuose kaliniai skundėsi etapavimo sąlygomis, teigdami, kad esą buvo „vežami kaip silkės“ ar be saugos diržų, bet kai teismai tokias pretenzijas pripažino nepagrįstomis, buvo „atrasta“ naujų priekaištų – esą pareigūnai elgiasi netaktiškai, konvojavimo metu demonstruoja ginklus, daro psichologinį spaudimą, žemina. Ir lyg tyčia visi į tokią situaciją pakliuvę asmenys suserga depresija.
Bet jeigu pažiūrėjus visų kalinių skundus, turbūt nėra nė vieno, kuris šia liga nebūtų sirgęs. Vis dėlto, tai patvirtinančių dokumentų jie taip ir nesugeba pateikti.
Iki šiol kaliniai skundžiasi prastomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TIK, dažniausiai jų skundai būna pripažįstami pagrįstais ir valstybė yra priversti jiems išmokėti kompensacijas. Jų dydis priklauso nuo laiko, praleisto įkalinimo įstaigoje.
Teisme nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būta ir kurioziškų situacijų – I. Kirkutienė prisimena, kaip kartą higienos reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis skundęsis kalinys atsiuntė daiktinį įrodymą. „Teisėjas atplėšė voką, o ten įdėtas maišelis, kuriame buvo dvi gyvos blakės“, – sakė ji.
Teismas nutarė gyvius kaliniui grąžinti. „Padėkojome už pateiktą informaciją, tačiau prie bylos jų prijungti negalėjome“,– sakė teismo pirmininkė.
Pasak jos, Lukiškėse įkalinti asmenys iki šiol piktinasi, kad čia yra priversti gyventi su žiurkėmis, blakėmis, tarakonais, be to, jie tvirtina, jog kameros yra mažos, jose esantys langai – nešvarūs ir neatsidaro.
„Dar skundžiasi, kad nėra ventiliacijos, nuolat jaučiama drėgmė, pelėsis, puvėsis, kameroje yra viena taburetė ir vienas stalas, nors čia būna įkalinti keturi asmenys, taip pat pažymi, kad yra priversti gulėti dviaukštėse lovose, o gulint pirmajame aukšte yra taip tamsu, jog net neįmanoma skaityti knygų“, – apie kalinių skundus kalbėjo I. Kirkutienė.
Teismą užlūdo ir nauja skundų banga – dabar suimtieji piktinasi, kad kamerose yra netinkamai įrengta sanitarinė zona. „Ji nėra atskirta atskira patalpa, todėl, anot suimtųjų, vos pusantro metro aukščio pertvara neužtikrina privatumo atliekant higienos reikalus, į juos pro kameros durų akutę bet kada gali pasižiūrėti prižiūrėtojas“, – sakė ji.
O štai iki gyvos galvos nuteistas Dembavoje nepilnametę išžaginęs ir nužudęs vyras teismui nurodė, kad net negali masturbuotis ir dėl šio bei kitų pažeidimų iš valstybės reikalavo net 5 tūkst. Eur. Bet negavo.
„Nuotoliniai teismo posėdžiai labai naudingi teismui, nes teisėjai išvengia tiesioginio kontakto su suimtaisias, kurių dalis serga ir pavojingomis ligomis – atvira tuberkulioze, ŽIV ir t. t., – pabrėžė I. Kirkutienė. – Dabar po kiekvieno skundo perskaitymo teisėjai plaunasi rankas, taip stengdamiesi apsisaugoti.“
Anot jos, teismuose įdiegta naujovė turėtų labai pasitarnauti nagrinėjant baudžiamąsias bylas – kiekvienam nuo nusikaltimo nukentėjusiam ar jį mačiusiam liudytojui susidūrimas su sunkiu nusikaltimu kaltinamu asmeniu sukelia diskomfortą, todėl vykdant apklausas nuotoliniu būdu nukentėjusieji ar liudytojai nebe taip jaustų grėsmę ar baimę.
„Patikėkite, kartais akių kontaktas gali net užmušti ir patyrusius teisėjus“, – neslėpė VAAT pirmininkė.