Pagal kaltinimą, 2019 m. rudenį V. Sutkus pažadėjo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentui Mantui Zalatoriui paveikti „nenustatytus Seimo narius“, kad nebūtų priimtos parlamente svarstomos pataisos dėl didesnių mokesčių bankams. Mainais už tai M. Zalatorius esą prižadėjo atsilyginti kiek didesniu nei 15 tūkst. eurų kyšiu, kuris buvo užmaskuotas kaip užmokestis už tariamas konsultacines paslaugas.
„2019 m. gruodžio 9 d., apie 16 val., Seimo 1-ųjų rūmų trečio aukšto koridoriuje Sutkus su Zalatoriumi pasirašė atgaline data 2019 birželio 7 d. tariamą fiktyvaus pobūdžio paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį, Sutkui pažadant paveikti nenustatytus Seimo narius, šios institucijos valstybės tarnautojus, politikus, <...> kad bankams nebūtų įvesti nauji mokesčiai ar nauji mokesčiai būtų minimalūs“, – kaltinimo esmę pirmajame posėdyje nurodė prokuroras Darius Stankevičius.
Sutkus: byla – politinė
Liudyti stojęs V. Sutkus sakė, kad šia byla buvo sėkmingai ištrintas iš viešojo gyvenimo, taip pat sugriautas ir verslas: areštuotos sąskaitos ir turtas, jis paliktas be nieko.
„Po plačiai nuskambėjusio arešto mano įmonė neteko bet kokių galimybių susirasti naujų klientų. Nepavykus manęs keletui mėnesių uždaryti į areštinę, man buvo uždrausta bendrauti su LVK prezidiumo nariais. Likti LVK prezidentu tapo net ir fiziškai neįmanoma, tad teko iš šių pareigų pasitraukti. Kad būčiau kuo toliau nuo valstybės institucijų, man netgi uždraudė lankytis Seimo pastate. Uždraudė lankytis bankų centrinėse būstinėse.
Uždraudė bendrauti net ir su asmeniniu šeimos draugu, su kuriuo esame privačiai diskutavę apie ministro R. Masiulio veiklą. Net saulės elektrinės ant savo namo stogo negalėjau įsirengti, kadangi teisės aktai to neleidžia, jei pastatas, ant kurio stogo planuojama statyti šią įrangą, yra areštuotas. Taigi, jau esu patyręs griežtą bausmę dar net nesibaigus teismo procesui. Tikslas buvo pasiektas: buvau užčiauptas ir priverstas nustoti kritikuoti bet kokius ministrus ar kokią kitą valdžią. Tai faktas“, – sakė V. Sutkus.
Jis stebėjosi jam pateiktais kaltinimais: visą savo gyvenimą praleido versle, niekada nedirbo jokioje valstybės finansuojamoje įstaigoje, tačiau dabar yra teisiamas kaip valstybės pareigūnas.
„Žodis „kyšis“ skamba grėsmingai. Sužlugdo normalų žmogaus gyvenimą, ko ir buvo siekiama šita byla. Ir šio proceso organizatoriai savo tikslą jau pasiekė“, – pareiškė V. Sutkus.
Pasak jo, byloje neįvardintas nė vienas politikas, kurį jis esą bandė paveikti.
„Kaip tai gali būti ne kokioje Rytų kaimynėje, o teisine valstybe save vadinančioje Lietuvoje. Tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėtų būti. Principas pritaikytas iš sovietinių laikų: duokite mums žmogų, o įstatymą mes surasime“, – kalbėjo jis.
Kaltinamasis pastebėjo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra sunaikino didelę dalį surinktų duomenų, beveik 100 tūkst. slapta įrašytų telefoninių pokalbių bei žinučių. V. Sutkaus įsitikinimu, tai padaryta, nes šie pokalbiai akivaizdžiai įrodytų jo nekaltumą.
„Įrodymai, kurie netiko kaltinimui pareikšti, buvo sunaikinti. Užfiksuota daugiau nei 100 tūkst. telefoninių pokalbių, kurie buvo sunaikinti. Tie pokalbiai STT ir prokuratūros įvertinti kaip tyrimui nereikšmingi“, – kalbėjo jis.
Paminėjo buvusią Grybauskaitės patarėją
Pasak V. Sutkaus, šie pokalbiai įrodytų tai, kad konsultacijos ir mokymai, už kuriuos M. Zalatorius sumokėjo, iš tiesų buvo suteikti.
„M. Zalatorius turėjo norą ir poreikį samdytis išorinių konsultantų siekdamas kuo geriau atlikti savo, kaip LBA vadovo, funkcijas“, – sakė jis.
Kaip įrodymą, kad buvęs LBA vadovas nuolat siekė žinių, V. Sutkus vardino sutartis, kurias dėl mokymų sudarė LBA su įvairiais žmonėmis ir įmonėmis.
„Iš bylos medžiagoje esančios informacijos matyti, jog 2019 m. Lietuvos bankų asociacijos konsultante buvo pasamdyta buvusi prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja viešųjų ryšių klausimais ir spaudos tarnybos vadovė D. Ulbinaitė. Ji teikė konsultavimo paslaugas, susijusias su viešųjų ryšių planavimu, veiklos viešinimu, bendravimu su žiniasklaida“, – sakė V. Sutkus ir atskleidė, kad už konsultacijas D. Ulbinaitė uždirbo kiek daugiau nei 28 tūkst. eurų.
Kaltinamasis aiškino, kad jo sutartis niekuo neišsiskyrė iš kitų ir buvo organiška bendro LBA konsultacinio paketo dalis.
Jis sakė, kad turėjo daug ekspertinių aukšto lygio žinių, puikiai žinojo asociacijų veikimo principus, jų narių poreikius, kurie buvo itin vertingi M. Zalatoriui, taip pat, kaip mąsto ir veikia sprendimų priėmėjai; šiomis žiniomis jis ir pasidalino.
Išskirtinio dėmesio nerodė
V. Sutkus sakė, kad siūlymai papildomai apmokestinti bankus nuo pat pradžių buvo vertinami kontroversiškai, Seimo teisės departamentas net buvo minėjęs, kad toks įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.
Jis, kaip LVK prezidentas, nuolat dalyvavo svarstant įvairius įstatymus, teikdavo pasiūlymų, kaip ir kitos verslo organizacijos. Tad natūralu, kad dalyvavo diskutuojant ir apie bankų apmokestinimo įstatymą.
Pasak jo, LVK prezidiumas vieningai sutarė nepritarti šiam įstatymui, todėl jo oficiali pozicija Seime, svarstant šį įstatymą, neturėjo nieko bendro su sutartimi, pasirašyta tarp jo ir M. Zalatoriaus.
„Nebuvo nė vieno mano pokalbio ar susirašinėjimo su M. Zalatoriumi apie tai, kad įsipareigočiau paveikti kokius nors politikus ar valstybės tarnautojus Seime. Teisme liudijo visi Seimo biudžeto ir finansų komiteto nariai. Visi jie liudijo, kad jokio išskirtinio dėmesio ar spaudimo iš manęs nepatyrė“, – kalbėjo jis.
Tai, pasak jo, įrodo, kad prokuroro pateikti kaltinimai yra tik prielaidos ir spėjimai.
„Tačiau procesas vyksta ir visuomenės akyse esu vertinamas pagal kaltumo prezumpciją. Esu kaltas, kol neįrodyta kitaip“, – apibendrino kaltinamasis.
Viskas dėl kritikos Masiuliui?
V. Sutkus paaiškino, kodėl, jo vertinimu, buvo pradėtas visas šis teisinis persekiojimas. Jis priminė, kad per pirmąją teisėsaugos spaudos konferenciją, kur buvo pranešta apie įtarimus jam, pareigūnai kalbėjo apie bandymus sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą.
Prieš 3 metus paviešintuose įtarimuose buvo kalbama, kad V. Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti ministro autoritetą. Vykstant tyrimo procesui tokie įtarimai nepasitvirtino ir buvo panaikinti.
„Prokuroras buvo taip įsitikinęs mano kritikos ministrui R. Masiuliui žalingumu valstybei, jog po sulaikymo prašė teismo laikyti mane uždarytą areštinėje du mėnesius, nes, prokuroro nuomone, esu labai pavojingas nusikaltėlis, kadangi kritikuodamas ministrą ardžiau valstybės pamatus. Tąkart buvau paleistas teismo salėje, nes Vilniaus apylinkės teisme tą dieną Konstitucija galiojo“, – prisiminė kaltinamasis.
Pasak V. Sutkaus, jis kritikavo R. Masiulį, nes šis, kai buvo ministras, darė daug žalos visam transporto sektoriui, lėšas skirstė neefektyviai, laiku jų nepanaudodavo, konkursus skelbdavo per vėlai.
V. Sutkus atkreipė dėmesį, kad R. Masiulis buvo D. Grybauskaitės favoritas, be to, buvo labai jautrus kritikai.
Delfi jau rašė, kad apie šią šalį sudrebinusią bylą paskelbta 2020-ųjų metų birželio 2-ąją.
Teisėsauga net siekė V. Sutkų suimti 2 mėnesiams, tačiau teisėjas šio prašymo netenkino ir įtariamasis buvo paleistas į laisvę teismo salėje.
Tuometinis STT vadas Žydrūnas Bartkus kalbėjo, kad tyrimas susijęs su lobizmu, tai pareigūnai vertina kaip korupcijos riziką.
O tada generalinio prokuroro pareigas ėjęs Evaldas Pašilis sakė, kad valstybei padaryta didelė žala.