Tokiais Sodros veiksmais ne tik pažeidžiamos Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos būsimų mamų garantijos, tačiau pažeidžiami ir esminiai asmenų lygybės principai. Dirbančių mamų, kurios valstybinio socialinio draudimo įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui moka nuo visų pajamų, teisinė padėtis yra vienoda, tačiau taikant motinystės pašalpų „lubas“ mamų padėtis diferencijuojama, kadangi vienoms mamoms kompensuojama 100 procentų dėl nėštumo ir gimdymo prarasto uždarbio, o kitoms – tik dalis.
Taigi būsimos mamos, kurių vidutinis vienos dienos darbo užmokestis viršija 67,81 EUR dydžio sumą, netenka dalies (kai kurios netgi pusės ir daugiau) joms priklausančios motinystės pašalpos.
Sodra laikosi pozicijos, jog Konstitucinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo įsigaliojimas siejamas su 2017 m. sausio 2 d., todėl iki šio nutarimo įsigaliojimo yra preziumuojama, jog teisės aktai, reglamentuojantys motinystės pašalpų ribojimą, atitinka Konstituciją ir tokių teisės aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės yra teisėtos.
Iš esmės akivaizdu, kad Sodra tokiais veiksmais taupo valstybės biudžeto lėšas, tačiau kaip tuomet užtikrinamos būsimų mamų garantijos, interesai?
Kodėl būsimos mamos, kurioms motinystės pašalpos apskaičiuojamos iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, patirs finansinius praradimus, o kitos ne?
Juk iš esmės susiklosčiusioje situacijoje svarbus pats faktas: Sodros taikomas motinystės pašalpų ribojimas prieštarauja Konstitucijai, o tai, po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, nepasikeis. Būtent dėl šios priežasties su Sodros pozicija sutikti nereikėtų.
Lietuvos teismų praktikoje yra nurodyta, jog Konstitucinio Teismo sprendimų nukreipimas į ateitį turi išimčių – nagrinėjamose bylose teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Tuo tarpu valstybės institucija (Sodra), žinodama, jog jos taikoma motinystės pašalpų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, toliau taiko teisės aktų nuostatas, kurių taikymas nėra ir niekaip negali būti suderinamas su būsimų mamų interesais.
Svarbu įsidėmėti, jog svarstant galimybę ginčyti Sodros sprendimus, kuriais, nepaisant akivaizdaus prieštaravimo Konstitucijai, ir toliau taikomos motinystės pašalpų „lubos“, Sodros sprendimus būtina skųsti laikantis nustatytų terminų bei išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos kreiptis su skundu į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Priešingu atveju, praleidus šiuos terminus, reikalavimų dėl motinystės pašalpų apskaičiavimo pareiškimui neabejotinai bus keliamos procesinės kliūtys, kurios gali užkirsti galimybę būsimoms mamoms ateityje apginti savo pažeistas teises.
Pažymime ir tai, kad konkreti teismų pozicija Sodros taikomo ribojimo klausimu iki šiol nėra žinoma, kadangi motinystės pašalpų „lubų“ bylų nagrinėjimas teismuose yra sustabdytas iki Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.
Tačiau akcentuojame, kad būsimoms mamoms nesiėmus ginti savo pažeidžiamas teises dabar, laukiant kol šiuo klausimu bus suformuota aiški teismų pozicija, galimybė apginti pažeistas teises gali būti apribota procesinėmis kliūtimis.