A. Juška buvo prisipažinęs, kad esą vykdydamas tuometės savo viršininkės Daivos Gineikaitės nurodymą pagal suklastotus dokumentus neteisėtai verslininkams išnuomojo beveik pusantro hektaro valstybinės žemės skypą Vilniuje. Jo vertė – 313 tūkst. eurų.
Dėl tokio A. Juškos elgesio valstybė patyrė didelės žalos, konstatavo teismas, buvusį NŽT Vilniaus skyriaus vadovą pripažinęs kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
„Kaltinamasis, būdamas valstybės tarnautoju, turėdamas išimtinę teisę veikti Lietuvos valstybės vardu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, Lietuvos valstybės, NŽT ir visuomenės interesus, diskreditavo valstybės instituciją – NŽT, sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės institucijos skyriaus vadovo vardą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, skatino pavaldžius darbuotojus nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir taip piktnaudžiavo tarnyba“, – buvo teigiama teismo dokumentuose.
Teismas A. Juškai buvo skyręs 300 MGL (11 tūkst. 298 Eur) baudą, nes atsakomybėn patrauktas valstybės tarnautojas pripažino kaltę ir sutiko, jog jam iškelta byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Tačiau vėliau A. Juška persigalvojo ir pareikalavo surengti teismo posėdį. Tai vyro padėties nė kiek nepalengvino.
Šioje byloje buvo apklausta ir tuometė NŽT vadovė Daiva Gineikaitė, tačiau duomenų, kad dabar jau iš valstybės tarnybos pasitraukusi moteris galėjo padaryti kokią nors nusikalstamą veiką, nebuvo surinkta, nors dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nuteistas A. Juška per apklausas ir aiškino, kad viską, dėl ko buvo nuteistas, esą darė D. Gineikaitės nurodymu.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad A. Juška nuo 2015 m. vasario 25 iki kovo 15 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kai vadovaudamas Vilniaus skyriui ne aukciono tvarka bendrovei „Fucus“ išnuomojo 1,4717 ha ploto valstybinės žemės sklypą Vilniuje, Eišiškių pl. Jo vidutinė rinkos vertė – 313 tūkst. Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Juška pasakojo, kad laikinai vadovauti NŽT Vilniaus skyriui jį paskyrė tuometė NŽT vadovė D. Gineikaitė.
„Mus siejo tik dalykiški, darbiniai santykiai“, – sakė A. Juška.
Paprašytas papasakoti aplinkybes, susijusias su neteisėtu valstybinės žemės sklypo išnuomojimu verslininkams, buvęs NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas pasakojo, kad pirmą kartą apie sklypą Eišiškių pl. sužinojo gavęs šio sklypo dokumentus – reikėjo uždėti vizą, kam šį atvejį paskirti tikrinti.
„Įprastai dėl darbų gausos to nedarydavau, tačiau šįkart šiuos dokumentus atsiverčiau ir pamačiau, kad tarp jų yra šio sklypo kadastrinių matavimų byla, kurioje – žemės sklypo planas su pavaizduotais pamatais, – pasakojo A. Juška. – Man iš karto kilo įtarimas, kad nubraižyti labai maži pamatai, o žemės sklypas pažymėtas labai didelis. Kadangi D. Gineikaitė buvo prašiusi apie įtartinus atvejus ją informuoti, nuskenavau žemės sklypo planą ir dar vieną dokumentą – galimai prašymą dėl sklypo išnuomojimo. Ir juos elektroniniu laišku išsiunčiau D. Gineikaitei – parašiau formalų elektroninį laišką: „Kaip ir prašėte, informuoju apie įtartiną atvejį“.
Maždaug po pusvalandžio ar valandos ji man atrašė, kad turiu pasiaiškinti, ar pareiškėjai rengiasi naudoti sklypą, ar vystyti kokį nors projektą – t. y. ar ateityje sklypas bus naudojamas. Man toks atsakymas pasirodė keistas, supratau, jog D. Gineikaitė elektroniniu paštu nenori man tiesiai atsakinėti, todėl tą pačią ar kitą dieną nuvažiavau pas ją į centrinę būstinę. Čia man ji pasakė, kad viską išsiaiškino dėl šio sklypo ir tiesiogiai man liepė jį išnuomoti pareiškėjams, nes, pasak jos, yra gauti nurodymai „iš viršaus“ ir kad mes turime padėti verslui dirbti. Pokalbio metu ji taip pat pradėjo aiškinti tokius, sakyčiau, tuščius dalykus apie biurokratizmo mažinimą, pagalbą verslui ir panašiai.“
A. Juška teigė, kad įvykdė D. Gineikaitės nurodymą – pavaldiems darbuotojams liepė parengti dokumentus taip, kaip reikia, o vėliau ir pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį. „Maniau, kad viskas „ėjo ir praėjo“, tačiau po kurio laiko dėl šio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo kreipėsi prokuroras, – pasakojo buvęs laikinasis NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas. – Po šio kreipimosi D. Gineikaitė mane pasikvietė pas save ir liepė nesijaudinti, sakė, kad ji mane apgins, kaip tada supratau, nuo Žemės ūkio ministerijos, teisėsaugos ir panašiai, tačiau ji to nedetalizavo.“
Dar vėliau, A. Juškos teigimu, į NŽT atvyko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, kurie jo darbo kabinete atliko kratą.
„Tada nuvažiavau pas D. Gineikaitę pasikalbėti – pokalbis vyko ne kabinete, o vidiniame kiemelyje, Daiva buvo labai susinervinusi, rūkė, jai drebėjo rankos, – pasakojo jis. – Ji bandė man teisintis, kad kitaip ji negalėjo daryti – privalėjo man liepti išnuomoti minėtą sklypą. Labai nerimavo, ar STT rado elektroniniu paštu mano siųstus laiškus, todėl jai atsakiau, kad laišką ištryniau, nors iš tiesų laišką iš pašto dėžutės ištryniau tik tada, kai šiuo sklypu pradėjo domėtis prokuroras.“
„Pasirašydamas žemės sklypo nuomos sutartį suvokiau, jog elgiuosi neteisėtai, piktnaudžiavau ir klastojau dokumentus, tačiau nesigilinau nei kokių asmenų interesais tai daroma, nei kokiu tikslu, aš tiesiog įvykdžiau neteisėtą savo vadovės D. Gineikaitės nurodymą pasirašyti sutartį, jokio atlygio už tai iš nieko negavau“, – A. Juška pripažino, kad piktnaudžiavo savo įgaliojimais ir prašė atsižvelgti, jog tyrimo metu davė nuoširdžius parodymus, padėjo tyrimui, prisipažįsta dėl to, ką padarė nusikalstamai, dėl savo veiksmų gailisi.
Kad sklypo negalima išnuomoti, pripažino ir A. Juškos neteisėtus nurodymus įvykdžiusi NŽT Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė. „Jei ne A. Juškos nurodymas, aš bylos nebūčiau derinusi, o surašiusi patikrinimo aktą su trūkumais, – sakė valstybės tarnautoja. – Buvau pavaldi A. Juškai, neturėjau kito pasirinkimo kaip tik vykdyti vedėjo nurodymą.“
Apie tai, kad turėjo atlikti neteisėtus veiksmus, vyriausioji specialistė nurodė buvo nurodžiusi Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojai Žanetai Sabockienei. Ją taip pat apklausė pareigūnai.
„Vyriausioji specialistė man prisipažino, kad vedėjo A. Juškos nurodymu suderino bylą, kurios nebūtų derinusi, ji klausė, ką dabar daryti, – prisiminė Ž. Sabockienė. – Tuomet aš nusistebėjau ir paklausiau, kodėl ši iš karto pas mane neatėjo. Darbuotoja aiškino, kad A. Juška prieš ją iš esmės naudojo fizinę prievartą – atnešė jai bylą asmeniškai, padėjo ir nurodė ją suderinti. Šiai bandant eiti nuo darbo vietos, A. Juška liepė derinti ir dar replikavo, kad pas Žanetą pasikonsultuoti ji neis. Tada aš jai patariau dar kartą nueiti pas vedėją ir pasakyti, jog nori atšaukti savo suderinimą. Ji taip ir padarė, o vėliau pasakojo, kad buvo nuėjusi pas A. Jušką ir pasakė, jog nori atšaukti savo vakarykštį suderinimą, į ką A. Juška priekaištingai replikavo klausimu, ar ji jau pasikonsultavo su manimi ir pasakė, kad suderinimo niekas neatšauks.“
Ž. Sabockienė tyrėjams nurodė, kad darbe A. Juška pavaldinių atžvilgiu naudojo psichologinį spaudimą, prievartą: „Darbuotojai ieškojo būdų, kaip iš tokios padėties suktis, bandydavo atsisakyti, vilkinti neaiškius A. Juškos pavedimus, tačiau jautėsi bejėgiai.“
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir kitų nusikaltimų Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas po 2015 m. balandį Vilniaus apygardos prokuratūroje gauto anoniminio laiško. Manoma, kad jį galėjo parašyti NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė, kad A. Juška buvo nubaustas ir kitoje byloje, teismas jam dėl piktnaudžiavimo skyrė didesnę nei 6,25 tūkst. eurų baudą, bet vėliau subendrino abiejose bylos skirtas bausmes ir skyrė galutinę 12,5 tūkst. eurų baudą.