Teisminė mediacija – tai visuose bendrosios kompetencijos teismuose taikoma ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams). Apie šį ginčų sprendimo būdą kalbamės su Kauno apylinkės teismo teisėja G. Jakštiene.
– Teisėja, kokie ginčai sprendžiami mediacijos būdu?
– Mediacijos būdu daugiausia sprendžiami ginčai, kylantys šeimos bylose: sutuoktinių kaltės klausimas, turto padalijimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatytas ir išlaikymo vaikui priteisimo dydžio klausimas. Paskutiniu metu stebima tendencija, jog daugėja mediacijos bylų, kai ginčai kyla tarp kaimynų, kai sprendžiami paveldėjimo klausimai. Pastebima, kad darbo bylose darbdavys ir darbuotojas vis dažniau pageidauja ginčus spręsti mediacijos būdu.
– Atrodo, aišku, kaip reikia kreiptis į teismą, o kaip pasirinkti mediaciją? Kas skiria mediatorių? Į ką atsižvelgiama jį skiriant: teismą, teritoriją ar ką kita?
– Mediaciją pasiūlyti gali pačios ginčo šalys arba bylą nagrinėjantis teisėjas, kuris ir paskiria mediatorių. Tam, kad byla būtų medijuojama, turi sutikti abi ginčo šalys – jos abi turi norėti mediacijos.
Mediatorių šalys gali pasirinkti pačios arba jį pasiūlyti gali teisėjas. Tarpininkas renkamas iš portale teismai.lt skelbiamo teismo mediatorių sąrašo, kuriame nurodyta informacija ne tik apie darbinę mediatorių veiklą, bet ir skelbiami jų gyvenimo aprašymai, nurodoma teritorija, kurioje tarpininkas pageidauja vykdyti mediatoriaus veiklą.
Žinoma, ne tik šalys ar teisėjas turi rinktis mediatorių: pats mediatorius turi norėti ir sutikti tarpininkauti sprendžiant ginčą.
Be visapusiško sutarimo medijuoti ginčą, labai svarbu, kad šalys pasitikėtų mediatoriumi. Nuo šalių pasitikėjimo priklauso, ar ginčas bus išspręstas taikiai ir kaip greitai pavyks pasiekti taikų sprendimą. Kai šalys yra atviros, sąžiningos, kai jos pasitiki mediatoriumi, mediacija yra prasminga ir rezultatyvi.
– Kol kas terminas mediacija ne teisininkams skamba labai miglotai. Gal galėtumėte trumpai papasakoti, kaip vyksta mediacijos procesas?
– Ginčo šalys į mediaciją atvyksta vienos arba su savo atstovais. Stengiamasi susėsti prie vieno stalo, bendrauti betarpiškai, priimti sprendimą ir pabaigti mediaciją per vieną susitikimą. Jei sprendimo priimti nepavyksta, organizuojama daugiau susitikimų. Nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatyta, kad mediacijos procesas gali vykti neribotą laiką iki teismo nustatyto teisminės mediacijos termino pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas teismo mediatoriaus prašymu.
Mediatorius turi teisę bendrauti su abiem šalimis kartu. Matydamas, kad yra būtinybė apklausti kiekvieną šalį atskirai, jis turi teisę pasikalbėti su kiekviena šalimi kitai nedalyvaujant.
Tarpininkas ne tik turi turėti teisinių žinių, bet ir būti geras psichologas, nes viena iš esminių mediatoriaus savybių – sugebėjimas išklausyti šalis, išgirsti ir suvokti konflikto esmę bei padėti rasti abiems šalims priimtiną sprendimą.
Beje, mediacijos procese gauta informacija yra konfidenciali: visa, kas aptariama susitikimuose, lieka tarp šalių ir mediatoriaus.
– Kodėl verta rinktis mediaciją, o ne teisminį procesą? Kokie pagrindiniai mediacijos pranašumai?
– Visų pirma, pats mediacijos procesas yra pigesnis ir greitesnis nei teisminis procesas.
Labai svarbu, kad ne teisėjas, o pačios šalys randa joms tinkamiausią sprendimą. Ramiai aptarus visas problemas padedamas pamatas šiltesniems santykiams ateityje.
Teisminės mediacijos procese šalys būna atviresnės, nuoširdesnės, jos žino, kad informacija yra konfidenciali, kad kita šalis jos negalės panaudoti ateityje.
Kitaip nei teisme, tarpininkaujant tarp šalių nėra įtampos, jos kalba atvirai ir nuoširdžiai. Kartais žmogui tereikia atvirai išsikalbėti, kad suprastų, kur yra ginčo esmė, o to jis negali padaryti teisminiame procese. Manau, kad žmonėms labai svarbu sprendimą rasti greitai, taupyti lėšas ir išsaugoti tarpusavio santykius.
Beje, ginčų sprendimo mediacijos būdu naudą gali pajusti ne tik susiginčijusios šalys, bet ir teismai. Tikėtina, kad taikant mediaciją požiūris į teismus keisis ir žmonės labiau jais pasitikės, vertins teisėjų ir teismo mediatorių pastangas padėti žmonėms išspręsti problemas greičiau ir efektyviau.
Daugiau informacijos apie teisminę mediaciją galima rasti Lietuvos teismų portale teismai.lt, skiltyje Visuomenei ir žiniasklaidai.
Ar žinote, kad...
* 2014 m. mediacija Europoje plačiausiai taikyta Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje.
* Lietuvoje mediacija pradėta taikyti 2005 m., kai Teisėjų tarybos iniciatyva buvo pradėtas įgyvendinti bandomasis teisminės mediacijos projektas keliuose teismuose.
* šiuo metu Lietuvoje yra 118 mediatorių.
* 2014 m. teisminei mediacijai buvo perduotos 53 civilinės bylos, 2013 m. – 37, 2012 m. – 17 bylų.
* praeitais metais iš 53 mediacijos būdu spręstų bylų 12 pasiekti taikūs susitarimai ir sudarytos taikos sutartys, 40 mediacijos procedūrų nutraukta nesudarius taikos sutarties, 1 mediacijos procedūra iki metų pabaigos nebuvo baigta.