– Kuo skiriasi diskriminacija nuo neapykantos kalbos?
– Diskriminacija (tiesioginė ar netiesioginė) yra viešosios teisės sritis. Diskriminacija ilgainiui gali peraugti į neapykantos kalbą. Visuma diskriminuojančių atvejų, pavyzdžiui, kai atsisakoma priimti į darbą dėl išskirtinės išvaizdos, lyties, rasės, tautybės, tikėjimo, atsisakoma suteikti atitinkamą paslaugą ir t. t., gali peraugti į neapykantos kalbą. Kitaip sakant, diskriminacija yra ne kas kita, kaip tam tikra neapykantos kalbos forma, kadangi egzistuoja išankstinis, neigiamas asmens ar asmenų grupės vertinimas. Diskriminacijos atvejus Lietuvoje stebi ir tiria Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Asmuo jausdamas, jog patiria diskriminaciją, gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių prašydamas teisinės pagalbos ginant savo teises. Taip pat ir lygių galimybių kontrolieriai matydami tam tikrą nederamą turinį, pavyzdžiui, darbo skelbimuose, gali inicijuoti patikrinimus dėl galimos tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos. Kai diskriminacija perauga į neapykantos kalbą, asmenys kreipiasi į teismą. Galbūt bus paprasčiau, jei pateiksiu pavyzdį. Prieš kiek laiko teismas nagrinėjo bylą – gotė bandė įsidarbinti prekybos cente.
Savaime suprantama, kad gotų išvaizda yra išskirtinė ir gali traukti dėmesį. Mėgindama įsidarbinti mergina buvo diskriminuojama ne dėl rasės, lyties, tikėjimo ar amžiaus, bet dėl aprangos, išvaizdos. Minėtu atveju teismas apgynė gotę, kuri bandė įsidarbinti prekybos centre, kadangi mergina norėjo dirbti tik sandėlyje. Jei mergina būtų norėjusi dirbti pardavėja, galbūt sprendimas būtų buvęs kitoks, kadangi tokio pobūdžio darbe yra svarbi apyvarta, pardavimai ir darbdavys turi teisę rinktis darbuotoją. Turiu omenyje, kad jei darbdavys būtų įrodęs, jog pirkėjai vengia būti aptarnauti merginos ir dėl to mažėja apyvarta, galimai būtų pagrindas pripažinti, kad atsisakymas priimti į darbą buvo pagrįstas. Visgi šiuo atveju darbdavys rinkdamasis diskriminavo asmenį.
– Užsiminėte, kad egzistuoja tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, paaiškinkite šias dvi sąvokas.
– Lygių galimybių įstatymas skiria netiesioginės ir tiesioginės diskriminacijos atvejus. Tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos jam taikomos ne tokios palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Kas yra netiesioginė diskriminacija, galiu paaiškinti per minėtą gotės priėmimo į darbą pavyzdį. Darbo skelbime nebuvo nurodyta, jog norint dirbti siūlomą darbą reikia atitikti tam tikrą išvaizdos standartą. Merginai nebuvo nurodyta, jog ji nepriimama į darbą dėl netradicinės aprangos. Tik bylos nagrinėjimo metu, gotei pasakojant apie darbinimosi aplinkybes, paaiškėjo, kad darbo pokalbio metu jos buvo klausta, ar įsidarbinusi ji planuoja keisti savo aprangą, išvaizdą. Merginai atsakius, jog aprangos stiliaus keisti neplanuoja, darbdavys nusprendė merginos neįdarbinti. Išsiaiškinus šias aplinkybes buvo nustatyta, jog tai yra netiesioginės diskriminacijos atvejis.
– Gyvename laikais, kai visi asmenys turi teisę reikšti savo nuomonę viešai socialiniuose tinkluose. Kaip vertinama kritika, peraugusi į neapykantos kalbą internetinėje erdvėje, ir jos pavojingumas?
– Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pažymėjo, kad vadinamoji neapykantos kalba internete ir socialiniuose tinkluose kelia pavojų. Ja kurstomas, skatinamas, skleidžiamas ar pateisinamas smurtas prieš asmenį ar asmenų grupę, neapykantą jiems ar tokių asmenų diskriminaciją arba šie asmenys niekinami dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių savybių, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės, nacionalinės ar etninės kilmės ir t. t. LAT atkreipė dėmesį į tai, kad yra galimybė tokią kalbą itin greitai ir plačiai skleisti skaitmeninėje erdvėje. Neapykantos kalbos keliamas pavojus ir kovos su tokia kalba elektroninėje erdvėje aktualumas pabrėžiami daugelyje tarptautinių institucijų, taip pat ir Lietuvos dokumentų, skirtų neapykantos kalbai, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
– Kada teisinė atsakomybė gresia už neapykantos kalbos skleidimą socialiniuose tinkluose?
– Už neapykantos kurstymą socialiniuose tinkluose teisinė atsakomybė gresia tada, kai teismas pripažįsta, jog internetinėje erdvėje buvo kryptingai, ideologiškai siekiama paveikti tam tikrą visuomenės dalį, pavyzdžiui, žmones, kurie yra romų tautybės. Kitaip sakant, už netinkamus įrašus socialiniuose tinkluose gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, jei teismas mano, kad įrašais ar kitu paskelbtu turiniu buvo skleidžiama melaginga, neigiamą poveikį visuomenei galinti turėti informacija, kuri kurstė neapykantą prieš tam tikrą asmenį ar asmenų grupę.
– Vadinasi, neapykantos kalba socialiniuose tinkluose laikomi ir tie įrašai, pasisakymai, kuriais daroma neigiama įtaka visuomenei, skleidžiama dezinformacija?
– Taip, taip pat jei ta informacija gali kurstyti visuomenę ar visuomenės dalį, provokuoti neapykantą prieš tam tikrą asmenį ar tautos dalį. Kai teismas pripažįsta, kad gali kilti reali grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, tam tikros tautos grupės asmenims, – asmeniui, paskleidusiam tokią informaciją, gali grėsti teisinė atsakomybė.
– O jei žmogus socialiniuose tinkluose iškeikia kitą asmenį, tai jau irgi laikoma neapykantos kalba?
– Jei keiksmai bus sakomi paliečiant pamatines Konstitucijoje saugomas vertybes, t. y. religijos laisvę, asmens tiesę į privatų gyvenimą ir t. t., jei neapykanta bus nukreipta prieš nepilnamečius vaikus, tai jau bus laikoma neapykantos kalba, už kurią gali kilti teisinė atsakomybė. Kitaip sakant, prasivardžiavimas, keiksmažodžiai socialiniuose tinkluose yra labiau susiję su asmeniniu asmens etikos suvokimu, tačiau, jei kalba, kurią asmuo vartos socialiniuose tinkluose, bus ne tik necenzūrinė, bet ir nukreipta į tas vertybes, kurios yra pripažįstamos kaip saugomos, pamatinės, dėl kurių gali būti sutrikdyta žmogaus sveikata, pasikėsinta į jo gyvybę, į jo psichologinę sveikatą, tai už tokio turinio skleidimą gali grėsti teisinė atsakomybė.
– Kokia reali atsakomybė gresia už neapykantos kurstymą internetinėje erdvėje?
– Kokia teisinė atsakomybė gali kilti už neapykantos kurstymą internetinėje erdvėje, paprastai priklauso nuo asmens pasirinkto teisių gynimo būdo. Galima reikalauti civilinės ar baudžiamosios atsakomybės. Prašyti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, vienoje iš LAT nutarčių nurodyta, jog asmuo nuteistas už tai, kad viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei. Asmuo naudodamasis socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo paskyra paskelbė leidinį „Levitavimo pagrindai. Žmonių populiacijos valdymo pradžiamokslis“ bei Konstantino Petrovo paskaitos rusų kalba teksto vertimus į lietuvių kalbą, kuriuose atskirais teiginiais arba per iškraipytą istoriją ir veiklą yra skleidžiamos melagingos žinios apie joje aprašomą žmonių grupę – žydų tautą. Kasacinis teismas pripažino, kad asmuo turi atsakyti pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, t. y. SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams. Teisėjai nutarė paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vienuolikai mėnesių.
– Kaip dažnai teismams tenka nagrinėti bylas dėl neapykantos kalbos?
– Remiantis naujausia baudžiamųjų bylų statistika, per pirmąjį 2024 metų pusmetį I instancija dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę gavo 10 bylų. 2023 metais tokių bylų buvo 17, 2022 – 35. Lyginant su nusikaltimais dėl lygiateisiškumo ir sąžinės laivės, šiais metais gautas panašus skaičius bylų – 10. 2023 metais jų buvo 20, metai prieš tai 37 bylos. Iki šiol gauta 20 bylų dėl nusikaltimų žmogaus laisvei, 2023 metais jų gauta 42, o 2022 metais – 46. Taigi neapykantos kalbos bylų skaičius išlieka pastovus ar net mažėja. Visgi, nėra teisinių prielaidų manyti, kad galėtų įvykti smarkus pokytis.
– Ar bylų, susijusių su neapykantos kalba, išnagrinėjamas užtrunka ilgiau nei įprastų?
– Priklauso nuo to, kiek pati situacija gausi faktinių aplinkybių. Jei tai yra ne vienas neapykantos epizodas, o pasikartojantis ir pasikartojantis skirtingais laikotarpiais, skirtinguose medijų kanaluose, skirtinga forma, tai, vadinasi, kad nagrinėjamos medžiagos yra daug ir nuosprendžio priėmimas gali užtrukti ilgiau nei įprasta, kadangi užtrunka įvertinti padarytą žalą. Visgi, svarbu pabrėžti, jog esame vieni iš pirmųjų Europoje pagal bylų išnagrinėjimo terminus.
– Kokiomis priemonėmis galima stabdyti neapykantos kalbą internete? Kokių veiksmų imasi teisingumo sistema?
– Visos priemonės, ribojančios informacijos sklaidą internete, turi būti vertinamos itin atsakingai, kad nebūtų pažeisti demokratijos principai. Europos Sąjungos Taryba yra priėmusi rezoliuciją, kurioje teigiama, kad švietimas ir mokymas yra itin svarbūs kuriant Europos ateitį, kai būtina, kad Europos visuomenė ir ekonomika taptų darnesnė, įtraukesnė, labiau skaitmeninė, tvaresnė, žalesnė ir atsparesnė. Mano manymu, pagrindinės priemonės, stabdančios neapykantos kalbą internete, yra teisinis švietimas, ugdymas. To ir siekia Lietuvos teismų bendruomenė, edukuodama įvairaus amžiaus asmenis. Teisėsaugos institucijų atliekama stebėsena taip pat yra svarbi. Policijos virtualus patrulis elektroninėje erdvėje „patruliuoja“ nuo 2021 metų. Nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje nuolat užsiima trys pareigūnai. Tokia priemonė skatina susimąstyti, ar tikrai nereikės atsakyti už tai, ką parašei. Bet vis dėlto, jei nebus suvokta pagarba kito teisėms, negalima tikėtis, kad neapykantos kalba internete išnyks.