Apie mediacijos procedūrą radijo laidoje pasakojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja, mediatorė Giedrė Seselskytė.
– Kas yra teisminė mediacija, kaip mediatorius gali padėti išspręsti ginčą?
– Mediacija yra vienas iš alternatyvių ginčo sprendimo būdų. Tai yra procesas, kurio metu neutrali šalis, tarpininkas, tai yra mediatorius, siekia padėti šalims patiems rasti jiems geriausią sprendimą ir išspręsti ginčą taikiai.
– Kas gali būti mediatoriais?
– Išskiriamos dvi mediacijos rūšys: teisminė mediacija ir neteisminė mediacija. Teisminę mediaciją gali vykdyti mediatoriai – specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į Teisėjų tarybos sudarytos darbo grupės patvirtintą teismo mediatorių sąrašą. Taip pat mediatoriumi gali būti bet kuris fizinis asmuo, kuris gali sutaikyti šalis.
– Kur galima susipažinti su šiuo sąrašu?
– Visą informaciją apie mediaciją rasite www.teismai.lt skiltyje Mediacija. Čia skelbiamos teisminės mediacijos taisyklės, prašymas (sutikimas) ginčą perduoti teisminei mediacijai, teismo mediatorių sąrašas ir kita su mediacija susijusi informacija.
– Kokiais atvejais jūs patartumėte ginčą spręsti mediacijos būdu? Kaip atpažinti tokį atvejį ir pasiūlyti žmonės iš karto kreiptis dėl mediacijos?
– Šalims susitaikyti siūloma kiekvieno parengiamojo posėdžio metu. Taikinimo procedūra įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 231 straipsnyje. Parengiamojo posėdžio metu teisėjas siūlo šalims taikytis. Iš savo praktikos galiu pastebėti, kad tikslingiausia siūlyti taikytis, kai šalys yra geranoriškos, kai ginčas nėra įsisenėjęs, nes, nagrindėdama santuokos nutraukimo bylas pastebėjau, kad kai konfliktinė situacija tarp šalių tęsiasi ilgą laiką, net daugelį metų, mediacijos procedūrą taikyti sudėtinga. Kai šalys yra geranoriškos ir orientuotos išspręsti ginčą, nes nenori gyventi konfliktinėje situacijoje, nori gyventi į priekį ir priimti kokį nors sprendimą, atvykusios į mediacijos procedūrą, gali išsiaiškinti, ko kiekviena šalis nori ir tikisi.
– Kaip vyksta mediacijos procedūra?
– Šiais metais mediacijos procesas Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra įsibėgėjęs. Šalys bylos nagrinėjimo metu, dažnai ir savo advokatų pakonsultuotos, paprašo teisėjo nukreipti bylą mediacijai. Kai teisėjas priima nutartį dėl mediacijos procedūros, teismo pirmininkė paskiria bylą vienam iš dviejų mūsų teismo mediatorių.
Šalims atvykus į teismą mediatorius prisistato, paaiškina savo kvalifikaciją, išaiškina mediacijos principus, išsako savo siūlymą ir pasiūlo šalims išsakyti konflikto sprendimo variantus.
Mediacijos procesą šalys renkasi laisvanoriškai, visa informacija pasakoma mediacijos metu yra konfidenciali. Jei mediacija nepavyko – nei mediatorius, nei šalys neturi teisės gautą informaciją naudoti teisminio proceso metu.
Mediatorius padeda šalims pasiekti susitarimą. Tam, kad susitarimas, pasiektas mediacijos metu, būtų pripažintas, jis turi būti patvirtintas teisėjo kaip taikos sutartis. O jei byla dar nėra iškelta teisme ir šalys taiko neteisminę mediaciją, bet nori teisminio įtvirtinimo, tai gali pasitvirtinti sutartį supaprastinto proceso tvarka.
– Ar brangi mediacijos paslauga?
– Teisminė mediacija yra nemokama. O neteisminė mediacija gali būti teikiama už atlygį ir be atlygio, mediatorius turi šalims pateikti išsamią informaciją dėl ketinamo taikyti atlyginimo būdo ir jis negali sutikti vesti mediaciją tol, kol jo atlyginimo principams nepritaria visos suinteresuotos šalys. Mediacijos procedūra pradedama tik po to, kai mediatorius raštu sutaria su ginčo šalimis dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo tvarkos.
Parengė Nacionalinė teismų administracija