– Kas yra globa ir kuo ji skiriasi nuo rūpybos?
– Dažnai painiojamos globos ir rūpybos sąvokos. Globa – labiau teisinė sąvoka. Globa teismo sprendimu nustatoma neveiksniam asmeniui. Vaikų globa yra kitoks veiksmas, ją teismas skiria, kai tikriesiems tėvams atimtos ar apribotos tėvystės teisės. Rūpyba – kai pareiškėjas dėl fizinės sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų. Pareiškėjo prašymu nustatoma rūpyba ir, savimi dėl sveikatos negalinčiam pasirūpinti pareiškėjui nustačius rūpybą, paskirtinas rūpintojas.
– Kokiais atvejais prireikia teismo sprendimo?
– Civiliniame kodekse nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.
Įstatyme numatyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą, kad pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas. Civilinis kodeksas reglamentuoja ir fizinių asmenų veiksnumo apribojimą tam tikroje srityje. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Tokiu atveju teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo.
Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kodekso reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje.
Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, Civiliniame kodekse įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir šiame kodekse reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.
– Koks yra tikslas ir siekis asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu?
– Taikant asmens civilinio veiksnumo apribojimo institutą kiekvienu atveju yra svarbu turėti omenyje šio instituto taikymo tikslą. Pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus. Pripažinimo ribotai veiksniu ir rūpybos tam tikroje srityje ribotai veiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus.
– Kokie būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai?
– Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju.
Civiliniame kodekse numatyta, kad tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo gauna pinigines lėšas (pavyzdžiui: pensiją, našlių išmoką, tremtinių išmoką, kompensaciją už transporto paslaugas, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją), taip pat turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
– Kokie yra turto administratoriaus įgaliojimai?
– Būtina žinoti, kad administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Administratorius turi laikytis Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius: visus sandorius, susijusius su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.
– Kokiais atvejais nustatoma rūpyba ir paskiriamas rūpintojas?
– Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti. Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo. Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas. Rūpintojas taip pat skiriamas, kai asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu. Vis dėlto, rūpintojas negali visais atvejais atstovauti ribotai veiksniam asmeniui (pavyzdžiui, pasirašant įvairias sutartis, kad jos galiotų, reikalingi 2 parašai – ir ribotai veiksnaus asmens, ir rūpintojo).
Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas.
Su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo reikalinga pareiškėjui pateikti tarp jo, kaip veiksnaus asmens, ir rūpintojos sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Šioje sutartyje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su pareiškėjos turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais.
– Ką reikėtų apsvarstyti prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo?
– Slaugyti šeimos narį nėra lengva. Nerimas, liūdesys, gailestis, pyktis, abejonės, nuovargis, bejėgiškumas, viltis ir neviltis… Šių jausmų verpetuose nuolat gyvena ligonio, kuriam reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, artimieji. Ne savaitę, ne dvi, o dažnai metų metus 24 valandos per parą namuose su ligoniu jiems tampa tiek fizinės, tiek dvasinės ištvermės išbandymu.
Vis dėlto, kas vieniems atrodo nepakeliama, ir, gal net, neišmintinga, kitiems yra įveikiama, nes prasminga.
Ne vienas tyrimas rodo, kad artimųjų, slaugančių sergančius šeimos narius, gyvenimo kokybė yra žymiai blogesnė, palyginti su neslaugančiaisiais artimųjų. Seneliams prižiūrėti reikia ne tik specifinių žinių, bet ir specialių įrengimų. Jei pacientas yra prikaustytas prie lovos, jį būtina vartyti, kad neatsirastų pragulų, maitinti, prausti, aprengti, keisti higienos priemones, reikiamu laiku paduoti ar suleisti vaistus. Būtina atsižvelgti ir į slaugomo senolio specifines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ligą, senatvinę demenciją, įvairias būkles po persirgtų ligų. Įvertinti ir pasirūpinti buities sąlygomis, kad jos nekeltų pavojaus senoliui ir jo aplinkiniams. Štai būtent tokiems tikslams naudojamos neįgaliajam valstybės skiriamos lėšos, atitinkamai realizavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos taip pat išleidžiamos neįgaliojo priežiūrai, vaistų, reabilitacijos priemonėms įsigyti, kelionėms pas gydytojus.
Nuoširdžiai linkiu žmonėms, kurie susiduria su panašiomis situacijomis šeimoje, gerai apsvarstyti šią problemą, prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo.
Apibendrinant reikia pasakyti, kad:
* neveiksnaus asmens globa ar neįgalaus asmens rūpyba yra be galo atsakingas ir sunkus darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, nuoširdumo ir supratimo,
* neveiksnaus ar neįgalaus asmens turto administravimas – ne tik to asmens turto apsauga nuo galimo iššvaistymo, bet ir tinkamas turto panaudojimas neveiksnaus / neįgalaus asmens priežiūrai, išlaikymui ir gydymui,
* nutarusiems globoti neveiksnų asmenį ar rūpintis neįgaliu asmeniu, svarbu įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę, nes, kaip jau minėta anksčiau, globa yra sunki, bet įveikiama, nes prasminga veikla.