Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose?

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

Dainininko Stanislavo Stavickio-Stano reakciją į šią istoriją galite perskaityti paspaudę šią nuorodą., o apie LAT priimtą sprendimą – spausti šią nuorodą.

„Viešai aptariami ir lyginami atvejai – 2014 m. Ramūnui Paliuniui teismo paskirta bausmė ir piniginė bauda ir 2013 m. Remigijui Morkevičiui skirta bausmė ir piniginė bauda – skirtingi atvejai su skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingais nukentėjusiųjų reikalavimais,“ – pažymi LAT teisėjas Aurelijus Gutauskas – vienas iš 16 LAT teisėjų, plenarinėje sesijoje nagrinėjusių R. Paliunio atvejį.

Teisėjas A. Gutauskas primena, kad plenarinė sesija iš visų LAT teisėjų šaukiama ypatingais atvejais.

„Vertinant Panevėžio apygardos teismo nutartį, mums buvo svarbu patikrinti, ar tikrai tuo metu, kai R. Paliunis sudavė smūgį A. Cironokui, nebuvo būtinosios ginties situacijos – mes nevertinome A. Cironoko veiksmų (administracinėje byloje už šį įvykį, teismas jam atėmė teisę vairuoti dvejiems metams ir skyrė 2000 litų baudą), mūsų vertintos bylos esmė buvo susijusi su tik su būtiniosios ginties faktu“, – sakė jis.

Pasak teisėjo, buvo vertinti daugiau nei penkių liudytojų parodymai, specialisto – mediko išvada, auto įvykio bylos medžiaga. „Patikrinęs bylos įrodymus teismas paliko galioti nutartį, kurioje konstatuota, jog fizinės jėgos panaudojimas buvo viso incidento pasekmė – veika padaryta tuo metu, kai A. Cironokas nekėlė grėsmės nei R. Paliunio žmonos sveikatai, nei turtui, nei gyvybei. Tuo metu kai buvo panaudota fizinė jėga, A. Cironoko elgesys nebuvo provokuojantis arba rizikingas“, – pažymi teisėjas.

Teisėjas primena, kad kiekviena byla teismui išskirtinė, su skirtingomis aplinkybėmis ir įrodymais.

„Skirdamas bausmes ir pinigines baudas, teismas vadovaujasi įstatymu, nukentėjusiųjų reikalavimais, lengvinančiomis aplinkybėmis ir tikrai nesivadovauja politikų ar kitų visuomenės atstovų nuomone, naujienų portalų antraštėmis ar komentarais. Teismo prigimtis – likti nešališkam ir atsilaikyti bet kokiam spaudimui“, – teigia Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir primena, kad lyginant smurtavusių R. Paliunio ir R. Morkevičiaus atvejus, žiniasklaidoje nutylėti keli svarbūs faktai.

Pirma, nekaltą moterį sužalojusiam R. Morkevičiui teismas buvo skyręs 1 metų laisvės apribojimo bausmę, o R. Paliuniui – 8 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Bausmės susilygino, nes pirmuoju atveju buvo nustatyta lengvinanti aplinkybė.

„Įstatymas įpareigoja teismą mažinti bausmę, jeigu kaltinamasis kaltę pripažįsta ir gailisi. Todėl galiausiai R. Morkevičiui paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė“, – aiškina teisėjas.

Antra, pinigines bausmes teismas taip pat priteisia ne savo nuožiūra, o vertindamas tai, ko prašo nukentėjusieji ir tretieji asmenys. R. Paliunio atveju teismo buvo prašoma priteisti: neturitinę žalą (1 448,10 Eur), turtinę žalą (538,35 Eur), Valstybinės ligonių kasos išlaidas (1 231,60 Eur) ir nukentėjusiojo atstovavimo teisme išlaidas (1 274,32 Eur). Iš viso – 4 492,37 Eur. R. Morkevičiaus atveju teismo buvo prašoma priteisti tik neturtinę žalą. Teismas ją įvertino – 1 448 Eur.

R. Morkevičiaus atveju į teismą nebuvo kreiptasi nei dėl turtinės žalos, nei atstovavimo išlaidų, nei Valstybinės liginių kasos išlaidų.

Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorius dr. Pavelas Kujalis, komentuodamas šį įvykį, teigia, kad svarbu suvokti, kas yra būtinoji gintis. Pasak akademiko, tai visų pirma teisė, o ne pareiga.

„Būtinos teisėtumo sąlygos: aiškus kėsinimasis į asmenį ir gresianti fizinė žala (sveikatai ar gyvybei). Grėsmė turi būti reali ir akivaizdi, kėsinimasis turi būti tyčinis, asmuo turi turėti intenciją padaryti žalą. Šiuo atveju, pagal nustatytus faktus, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas ketino trauktis ir pastūmė moterį, taip bandydamas atlaisvinti kelią, o ne sužaloti ją“, – pažymi mokslininkas.

P. Kujalis atkreipia dėmesį į tai, kad kėsinimasis turi būti ir objektyvus, o ne toks, kokį įsivaizdavo asmuo, pasinaudojęs būtinosios ginties teise.

„Byloje nustatyta, kad pačio įvykio R. Paliunis nematė, tik faktą, kad žmona guli ant žemės. Todėl kyla abejonių dėl galimo kėsinimosi realumo ir akivaizdumo“, – teigia teisininkas.

„Nukentėjusio smūgis, puolant iš nugaros, buvo itin stiprus, sukėlęs rimtus sveikatos sužalojimus. Kaip ilgametis sportininkas ir paruoštas pareigūnas, jis galėjo kontroliuoti savo veiksmus ir kitokiais būdais sulaikyti asmenį, bėgantį iš įvykio vietos“, – pastebi P. Kujalis.

Pasak akademinės bendruomenės atstovo, visuomenei svarbu žinoti, kad teismai vertina konkrečią situaciją, o ne buvusius pažeidimus ir jų asmens istoriją.

„Prieš šį įvykį padaryti nusižengimai, negali turėti įtakos būtinosios ginties situacijos atsiradimui“, – konstatuoja M. Romerio universiteto atstovas.