Kaip informuoja Nacionalinė teismų administracija, savo skunde STT nurodė, kad teisėja L. Gurevičienė, veikdama kaip teisėjų kolegijos, apeliacine tvarka nagrinėjusios buvusio advokato Juzefo Kozubovskio baudžiamąją bylą, pirmininkė, atmetusi prokuroro apeliacinį skundą, esą akivaizdžiai nesilaikė nešališkumo ir objektyvumo principų.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Aurelijaus Gutausko, laikinai atliekančio TEDK pirmininko pareigas, STT skunde išdėstytas turinys nepriklauso komisijos kompetencijai, nes teismų savivaldos institucija nevertina procesinių sprendimų pagrįstumo ir atitikimo įstatymams.
„Skundas susijęs su procesiniais pažeidimais – kasacinės instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo sprendimą, grąžino bylą dėl šių pažeidimų (taip pat ir dėl galimo šališkumo) nagrinėti iš naujo. STT prašymas iškelti drausmės bylą teisėjai L. Gurevičienei grindžiamas išimtinai LAT nutarties motyvais. Antra, STT nepagrindžia, kokius konkrečiai drausmės ar etikos pažeidimus teisėja padarė šiame teismo procese“, – TEDK sprendimą atsisakyti nagrinėti bylą paaiškino A. Gutauskas.
Kaip jau DELFI skelbė, LAT nusprendė grąžinti iš naujo nagrinėti J. Kozubovskio bylą į Vilniaus apygardos teismą. Kasacinės instancijos teismas įžvelgė Vilniaus apygardos teismo šališkumą, kai teisėja esą pasakė, kad prokuratūros skundas nevertas dėmesio.
STT direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus rašte teisėjų etikos sargams buvo rašoma, kad bylą nagrinėjantis teismas neabejotinai turi būti nešališkas ir baudžiamajame procese dalyvaujančio prokuroro atžvilgiu. Tačiau teisėja L. Gurevičienė, veikdama kaip apeliacine tvarka J. Kozubovskio bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė, esą akivaizdžiai nesilaikė šių principų, tai matyti iš LAT motyvų šioje byloje.
Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo „nutartyje išreiškiamas išankstinis nusistatymas dėl prokuroro apeliacinio skundo išsprendimo rezultato“.
STT mano, kad kasacinio teismo argumentai leidžia teigti, kad Vilniaus apygardos teismo veiksmai ir sprendimo motyvai vertintini ne tik kaip esminiai baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos nutartį. „Dėl šių pažeidimų pobūdžio, intensyvumo ir ypač pasireiškimo formos jie vertintini taip pat ir kaip Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymas. Dėl šios priežasties teisėjos Leonardos Gurevičienės elgesys atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir turėtų būti vertinamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos“, – teigia STT.
„Visuotinai pripažįstama, kad teisėjas negali būti baudžiamas ar persekiojamas dėl savo veiksmų ir sprendimų, priimtų jam atliekant konstitucinę funkciją – vykdant teisingumą. Vis dėlto tai nereiškia, kad turi likti neįvertinti teisėjo poelgiai bei sprendimai, akivaizdžiai nesuderinami su teisėjui keliamais profesionalumo ir etikos reikalavimais“, – teigia STT.
Tiesa, vienas LAT teisėjas išdėstė atskirąją nuomonę, manydamas, kad šie pažeidimai nėra esminiai ir prokuroro skundas turėtų būti atmestas.
Pernai birželio 8 dieną Vilniaus apygardos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam advokatui J. Kozubovskiui, kuris kaltintas neteisėtu praturtėjimu. Generalinės prokuratūros apeliacinis skundas buvo atmestas. Apygardos teismas nutartyje taip pat pažėrė priekaištų prokuratūrai, kad apeliacinio skundo argumentai esą yra identiški prokuroro baigiamosios kalbos argumentams, o skundo padavimas dėl baigiamosios kalbos perrašymo negalėjo užtrukti tokį nepateisinamą laikotarpį.
J. Kozubovskį 2015 m. lapkritį išteisino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Prokuratūra siekė, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl neteisėto praturtėjimo ir jam skirta 11,4 tūkst. eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. Eurų.
FNTT bandė įrodyti, kad įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004-2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.